Amerikos ekspedicinės pajėgos (AEF) – JAV per Pirmąjį pasaulinį karą

Amerikos ekspedicinės pajėgos (AEF) – Dž. Peršingo vadovaujami JAV kariai 1917–1918 m., kurie pakeitė mūšių eigą Pirmojo pasaulinio karo fronte.

Autorius: Leandro Alegsa

Amerikos ekspedicinės pajėgos (angl. American Expeditionary Forces, AEF) – tai Jungtinių Amerikos Valstijų ginkluotosios pajėgos, kurias 1917 m. į Europą buvo išsiuntęs ir kurioms vadovavo generolo Džono Peršingo (John J. Pershing) vadovaujamos. AEF buvo siunčiamos padėti sąjungininkams Pirmajame pasauliniame kare, prasidėjusiame 1914 m. rugpjūtį. Pirmieji JAV daliniai atvyko 1917 m. balandį ir vėliau pamažu buvo stiprinami – 1918 m. AEF jau buvo svarbi jėga Vakarų fronte. Jie kovojo prieš Vokietijos imperiją ir jos sąjungininkus.

Formavimas, mobilizacija ir perspektyva

A. E. F. formavimas prasidėjo po JAV įstojimo į karą 1917 m. balandį. Generolas Peršingas reikalavo, kad Amerikos daliniai kovotų kartu kaip savarankiška kariuomenė, o ne būtų greitai įterpiami kaip atskiros pakeitimo grupės į prancūzų ar britų pajėgas. Buvo sukurta organizacinė sistema, mobilizuotos naujokų stovyklos ir vykdoma intensyvi apmokymai Europoje ir JAV. Per karą per AEF tarnavo maždaug apie 1,8–2 milijonus amerikiečių karių (skaičiai skiriasi priklausomai nuo apskaičiavimo), iš kurių keli šimtai tūkstančių buvo dislokuoti Vakarų fronte tuo pačiu metu.

Karo veiksmai ir reikšmingos mūšiai

Pradiniu etapu AEF daugiausia veikė kaip pagalbinė jėga, suteikdama papildymus prancūzams ir britams, tačiau 1918 m. įvyko keletas svarbių operacijų, kuriose amerikiečiai štaiė savarankiškai arba vadovavo reikšmingoms atakoms:

  • Cantigny (28 V 1918) – pirmasis reikšmingesnis sėkmingas amerikiečių puolimas prieš priešą.
  • Belleau Wood (birželis–liepa 1918) – čia ypač išsiskyrė JAV jūrų pėstininkai; kova tapo simboline amerikiečių narsumo demonstracija.
  • Château-Thierry ir Aisne–Marne kovos (liepa 1918) – amerikiečių daliniai padėjo sulaikyti ir atremti vokiečių vasaros puolimą.
  • Saint‑Mihiel operacija (12–15 IX 1918) – pirmasis didelis savarankiškas AEF puolimas, kuriam vadovavo Peršingas; pasiekta reikšminga taktinis pertraukos nuėmimas nuo vokiečių pozicijų.
  • Meuse‑Argonne (26 IX – 11 XI 1918) – didžiausia ir vienas iš lemtingiausių AEF karinių veiksmų, kuriame dalyvavo didelis skaičius amerikiečių karių ir kuris prisidėjo prie Vokietijos pasitraukimo bei ginkluoto konflikto pabaigos.

Organizacija, taktika ir logistika

AEF organizacija apėmė įvairias padalinių grandis – pėstininkus, artileriją, lakūnus, inžinerijos, logistikos ir ryšių skyrius. Amerikiečiai atnešė į frontą ne tik karių, bet ir didelį logistinį bei industrinį potencialą: transporto priemones, šarvuotąsias mašinas, artilerijos sviedinius bei sąjungininkams reikalingas atsargines dalis. Peršingas stengėsi išlaikyti amerikietišką karinę savarankiškumą, o tai lėmė AEF gebėjimą planuoti ir vykdyti didelio masto operacijas.

Nuostoliai ir pasekmės

AEF patyrė didelių nuostolių: Amerikoje bendras karinių aukų skaičius Pirmojo pasaulinio karo metu siekė dešimtis tūkstančių žuvusių ir sužeistų (bendri JAV nuostolių skaičiai rodo keliasdešimt tūkstančių žuvusiųjį mūšiuose ir dešimtis tūkstančių dėl ligų). Po ginkluoto konflikto pabaigos 1918 m. lapkričio 11 d. manyta, kad AEF reikšmingai prisidėjo prie mūšio perveržimų Vakarų fronte ir prie sąjungininkų moralės pakėlimo.

Po karo ir paveldas

Po paliaubų AEF dalis karių dalyvavo okupacinėse operacijose Vokietijos Rheno regione ir vietos tvarkos palaikyme, kol vyko demobilizacija. Pastangos organizuoti ir aprūpinti tokio masto ekspedicinę armiją padėjo JAV kariuomenei įgyti vertingos patirties tarptautinėse operacijose, modernizuoti tiekimo grandines ir kariuomenės apmokymus. AEF veikla taip pat prisidėjo prie JAV tarptautinės reikšmės augimo po karo.

Pastabos

Vertinga atkreipti dėmesį, kad tuo pačiu laikotarpiu JAV taip pat siuntė atskiras ekspedicines pajėgas į kitus regionus – pavyzdžiui, į Sibiro regioną ir Šiaurės Rusiją (vadinamuosius „Polar Bear“ ar Sibiro ekspedicinius dalinius). Šios misijos buvo atskiros nuo AEF Vakarų fronte ir turėjo skirtingus tikslus bei pasekmes.

AEF apvalus ženklas (orlaivio emblema), naudojamas tik EuropojeZoom
AEF apvalus ženklas (orlaivio emblema), naudojamas tik Europoje

Klausimai ir atsakymai

K: Kas buvo Amerikos ekspedicinės pajėgos?


A: Amerikos ekspedicinės pajėgos - tai Jungtinių Amerikos Valstijų ginkluotosios pajėgos, išsiųstos į Europą padėti kovoti Pirmajame pasauliniame kare, kurioms vadovavo generolas Džonas Peršingas (John J. Pershing).

K: Kuriais metais AEF atvyko į Europą?


A: AEF atvyko į Europą 1917 m. - paskutiniais Pirmojo pasaulinio karo metais.

K: Prieš ką kovojo AEF?


A: AEF kovojo prieš Vokietijos imperiją.

K: Ar AEF Europoje kovojo vieni?


A: Ne, AEF kovojo Prancūzijoje kartu su Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos sąjungininkų pajėgomis.

K: Kas buvo AEF vadas?


A: AEF vadas buvo generolas Džonas Peršingas (John J. Pershing).

K: Kada AEF pradėjo pirmąjį didelį puolimą kaip savarankiška armija?


A.: Pirmąjį didelį puolimą AEF kaip nepriklausoma armija pradėjo 1918 m. rugsėjo mėn.

K: Koks buvo AEF tikslas Europoje?


A: AEF tikslas Europoje buvo padėti kovoti Pirmajame pasauliniame kare ir remti sąjungininkų pajėgas, kovojančias prieš Vokietijos imperiją.


Ieškoti
AlegsaOnline.com - 2020 / 2025 - License CC3