Kroatijos vėliava: aprašymas, spalvos, herbo simbolika ir istorija

Kroatijos vėliavą sudaro trys vienodo dydžio raudonos, baltos ir mėlynos horizontalios juostos. Viduryje yra Kroatijos herbas. Ji buvo patvirtinta 1990 m. gruodžio 21 d.

Aprašymas ir proporcijos

Oficiali Kroatijos vėliava yra horizontalus trispalvis triušas su raudona viršuje, balta viduryje ir mėlyna apačioje. Centre ant baltos juostos įstatytas herbas — šachovnica (kroatiškas langelių raštas) su penkiais mažais skydukais viršuje. Oficialios proporcijos dažniausiai nurodomos kaip 1:2, t. y. vėliava yra dvigubai platesnė už aukštį.

Spalvų reikšmė

Raudona — tradiciškai siejama su drąsa, jėga ir istorine karinga praeitimi.
Balta — simbolizuoja taiką, tyrumą ir teisingumą.
Mėlyna — reiškia laisvę, ištikimybę ir jūrą (svarbi Kroatijos dalis dėl Adrijos jūros).

Šių spalvų išdėstymas taip pat atspindi pan‑slavišką koloristiką, kuri buvo plačiai naudojama XIX a. tautiniams judėjimams.

Herbo (šachovnica) simbolika

Pagrindinis Kroatijos herbo elementas yra šachovnica — 5×5 langelių raštas, sudarytas iš 25 kvadratėlių, iš kurių daugiau yra raudonų nei baltų. Tradiciškai viršutinis kairysis langelis yra raudonas. Virš pagrindinio skydelio išdėstyti penki maži skydeliai, kurie simbolizuoja istorines Kroatijos sritis:

Pirmas (iš kairės) — seniausias Kroatijos herbas: šešiakampė žvaigždė virš pusmėnulio ant mėlyno lauko (istorinis simbolis);
Antras — Dubrovniko (Ragūzos) herbas: dvi raudonos juostos ant tamsiai mėlyno lauko;
Trečias — Dalmatija: trys auksinės karūnuotos galvos ant mėlyno lauko (tradicinis Dalmatijos simbolis);
Ketvirtas — Istrija: auksinė ožka arba stirna ant mėlyno lauko (regioninis simbolis);
Penkta — Slavonija: dažniausiai vaizduojamas bėgantis kuna (marten) ant baltos juostos tarp mėlynų laukų, viršuje — auksinė žvaigždė.

Šie elementai apjungia svarbiausių Kroatijos istorinių regionų herbinius elementus ir primena šalies istorinę įvairovę.

Trumpa istorija

Šachovnica buvo naudojama Kroatijos teritorijose jau nuo viduramžių kaip karališkosios ar kunigaikščių šeimų emblemų motyvas.
XIX a. viduryje, vykstant Pan‑slaviškiems ir tautiniams judėjimams (pvz., ilyrų judėjimui), Kroatijos vėliava įgijo raudonos‑baltos‑mėlynos spalvų derinį.
Per 20 a. politinius režimus vėliavos vaizdavimai keitėsi: tarpukariu ir po Antrojo pasaulinio karo vėliavoje buvo įvairių valstybinių ženklų (pvz., socialistinis penkiakampis), kol 1990 m. buvo grįžta prie tradicinio trispalvės su šachovnica.
1990 m. gruodžio 21 d. dabartinė vėliava su herbu oficialiai priimta, o po paskelbto nepriklausomybės akto 1991–1992 m. ji tapo tarptautiniu šalies simboliu.

Vartojimas ir etikos taisyklės

Vėliava oficialiai naudojama visuose valstybiniuose renginiuose, ant valdžios institucijų pastatų bei per šventes.
Egzistuoja valstybinės ir civilinės vėliavos variacijos: dažnai valstybinė versija turi herbo elementą, o civilinė — kartais vartojama be herbo. Praktikoje centrinis herbas dažnai matomas ant viešųjų vėliavų.
Priimta vėliavą kelti aukštai, tvarkingai ir gerbti — ją draudžiama purvinti ar tyčia žeisti; gedulo metu vėliava keliama pusiau kūgio (half‑mast).

Įdomybė

Kroatijos vėliava — stiprus nacionalinis simbolis, kuriame persipina senosios heraldikos motyvai ir XIX–XX a. tautinio atgimimo tradicijos. Šachovnica ypač atpažįstama tarptautiniu mastu kaip vienas iš ryškiausių Kroatijos simbolių.