Frankenšteino monstras
Frankenšteino pabaisa - išgalvotas 1818 m. Mary Shelley romano "Frankenšteinas, arba šiuolaikinis Prometėjas" personažas. Jį sukūrė kitas romano veikėjas Viktoras Frankenšteinas. Populiariojoje kultūroje pabaisa neturi vardo, tačiau kartais vadinama "padaru", "pabaisa", "velniu", "nelaimėliu", "šlykščiu vabzdžiu", "demonu", "būtybe" ir "ja".
Romane Viktoras sukuria žmogų primenančią pabaisą viršutiniame Ingolštato universiteto buto kambaryje. Jį jis sukuria sudėdamas kūno dalis iš kapinių ir mėsos parduotuvių. Kad padaras atgytų, jis naudoja neaiškiai paaiškintą metodą, susijusį su chemija ir galvanizmu. Viktoras palieka būtybę iš siaubo tą pačią minutę, kai ji pabunda. Jis palieka jo butą vidury nakties.
Išvaizda
Romane pabaisa atrodo taip, tarsi:
"jo geltona oda vos dengė po ja esančius raumenis ir arterijas, plaukai buvo juodi ir žvilgantys, dantys - perlamutrinio baltumo, tačiau ši prabanga tik dar labiau kontrastavo su jo ašarotomis akimis, kurios atrodė beveik tokios pat spalvos, kaip ir baltos spalvos akiduobės, kuriose jos buvo įsitaisiusios, su jo sudžiūvusia veido oda ir tiesiomis juodomis lūpomis."
Jis yra 8 pėdų ūgio, nes Viktoras manė, kad būtų lengviau sukurti žmogaus kūną, jei visos kūno dalys būtų didesnės. Populiariojoje žiniasklaidoje ir kultūroje jis vaizduojamas su žalia oda. Romane jo oda iš tikrųjų yra labiau geltono atspalvio. Žalios spalvos padaras su elektros varžtais kakle vaizduojamas iš Boriso Karloffo filme vaizduojamo monstro.
Boriso Karloffo Frankenšteino pabaisos ekranizacija
Asmenybė
Iš pradžių Frankenšteino pabaisa yra tarsi kūdikis. Jis nemoka kalbėti. Pasaulį jis pažįsta jausdamas ir stebėdamas. Pabaisa išsiugdo supratimą apie paprastus dalykus, pavyzdžiui, karščio ir šalčio temperatūrą, paukščių čiulbėjimo garsus, saulės ir mėnulio skirtumus. Jis valgo šaknis, riešutus ir uogas, kai yra alkanas. Būdamas dykumoje jis randa paltą ir keletą knygų.
Jis apibūdinamas kaip jautrus, emocionalus, protingas, linkęs į pyktį ir smurtą, puikiai kalbantis. Kalbėti jis mokosi iš šeimos, kurią stebi. Jis pats mokosi skaityti rastas knygas. Jis labai jaučia Viktoro ir kiekvieno sutikto žmogaus atstūmimą. Jis turi blogos patirties su žmonėmis. Dėl to jis jaučiasi taip, tarsi būtų nekenčiamas ir nepageidaujamas. Jis piktinasi žmonėmis ir net jaučia jiems neapykantą dėl to, kaip su juo buvo elgiamasi. Kaip atsaką jis nužudo keletą žmonių, tarp jų Viktoro jaunesnįjį brolį Viljamą, Viktoro geriausią draugą Henrį Klervalį, o vėliau ir Viktoro žmoną Elizabetą Lavenzą.
Daugelyje ekranizacijų jis nebylus ir panašus į vaiką, o ne protingas.
Santykiai su Viktoru
Būtybė palaiko sudėtingus santykius su Viktoru. Iš pradžių Viktoras jį atstūmė, bet jis vis dar nori turėti "tėvo" figūrą. Viktoras yra vienintelis tikras žmogiškas ryšys, kurį turi pabaisa. Jis reikalauja, kad Viktoras prisiimtų atsakomybę už jo laimę.
Romane būtybė save vadina Adomu. Dėl to Viktoras tampa tarsi Dievo figūra.
Kai pabaisa išmoksta skaityti ir kalbėti, ji leidžiasi į kelionę ieškoti Viktoro. Jis sutinka jį kalnuose ir papasakoja jam savo istoriją. Papasakojęs Viktorui apie savo sunkią kelionę, jis paprašo Viktoro sukurti jam moteriškos lyties pabaisą, kad jam nebereikėtų būti vienam.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Frankenšteino pabaisa ir iš kur ji atsirado?
A: Frankenšteino pabaisa yra išgalvotas personažas iš 1818 m. Mary Shelley romano "Frankenšteinas, arba šiuolaikinis Prometėjas".
K: Kas sukūrė Frankenšteino pabaisą romane?
A: Frankenšteino pabaisą romane sukūrė Viktoras Frankenšteinas.
K: Kaip monstras vadinamas populiariojoje kultūroje ir kaip jis kartais vadinamas?
A: Populiariojoje kultūroje pabaisa neturi vardo, tačiau kartais ji vadinama "padaru", "pabaisa", "velniu", "nelaimėliu", "šlykščiu vabzdžiu", "demonu", "būtybe" ir "ja".
Klausimas: Kur Viktoras Frankenšteinas sukūrė pabaisą?
A: Viktoras Frankenšteinas sukūrė pabaisą Ingolštato universiteto buto viršutiniame kambaryje.
K: Kaip Viktoras Frankenšteinas sukūrė būtybę?
A: Viktoras Frankenšteinas sukūrė būtybę, sudėdamas kūno dalis iš kapinių ir skerdyklų. Jis naudojo neaiškiai paaiškintą chemijos ir galvanizmo metodą, kad padaras atgytų.
K: Kokia buvo Viktoro Frankenšteino reakcija po to, kai padaras atgijo?
A: Viktoras Frankenšteinas iš siaubo paliko padarą tą pačią minutę, kai jis atgijo, ir vidury nakties išėjo iš savo buto.
K: Kas atsitinka būtybei atgijus?
A: Po to, kai padaras atgijo, vidury nakties jis palieka Viktoro butą.
