Helgolandas – Vokietijos salų grupė Šiaurės jūroje: aprašymas ir istorija
Atraskite Helgolandą — unikalią Vokietijos salų grupę Šiaurės jūroje: istorija, gamta, kultūra ir įdomūs faktai apie salų gyvenimą ir praeities valdžias.
Helgolandas (/ˈhɛlɪɡoʊlænd/; vok. Helgoland [ˈhɛlɡolant]) – nedidelė Vokietijos salų grupė Šiaurės jūroje. Salos sudaro dvi pagrindines dalis: uolėtąją didžiąją salą (Hauptinsel) su stačiais raudono smiltainio (Buntsandstein) skardžiais ir mažesnę, žemąją smėlio salelę Düne, kur yra smėlio paplūdimiai ir ruonių guolynai. Salose gyvena apie 1 650 gyventojų. Ją valdė Danija ilgą istorijos laikotarpį, o 1807 m. per Napoleono karus salą užėmė britai; britų kontrolė tęsėsi iki 1890 m., kai Helgolandas pagal Heligolando–Zanzibaro sutartį tapo Vokietijos imperijos dalimi. Helgolandas yra viena iš nedaugelio Vokietijos salų, esančių atokiau nuo žemyno (ne Wadden jūros zonoje), ir nuo Kukshafeno, esančio Elbės upės žiotyse, jos nutolusios maždaug per dvi valandas plaukimo.
Geografija ir gamta
Helgolando salų grupę sudaro pagrindinė sala ir Düne – plokščia, smėlėta salelė, kuri keičiasi priklausomai nuo potvynių ir srovių. Pagrindinės salos pakrantėje yra aukšti raudoni uolų skardžiai, iš kurių garsiausia gamtinė formacija – skersai jūrą stovinti uola Lange Anna. Flora ir fauna: salose gausu jūros paukščių, Helgolandas yra svarbus paukščių migracijos sustojimo taškas; Düne lankosi ruoniai. Sala taip pat turi unikalių augalų bendrijų, prisitaikiusių prie druskingos jūros aplinkos.
Istorija
- Viduramžiai ir ankstyvieji laikai: Helgolandas priklausė regiono kunigaikščiams ir Danijos valdovams; salos turėjo svarbų strateginį vaidmenį jūroje.
- Britų okupacija: 1807 m. salą užėmė Britų imperija; ji buvo naudojama kaip karo ir prekybos postas.
- Perdavimo į Vokietiją: 1890 m., pagal Heligolando–Zanzibaro sutartį, Helgolandas buvo perduotas Vokietijai.
- XX a.: Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų metu sala turėjo karinę reikšmę. Po Antrojo pasaulinio karo britai salą ilgą laiką naudojo kaip bombų poligoną; 1947 m. vyko dideli sprogdinimai, sunaikinę dalį statinių. 1952 m. Helgolandas grąžintas Vokietijai, gyventojai palaipsniui sugrįžo.
Gyventojai, kultūra ir ekonomika
Gyventojai daugiausia kalba vokiškai, dalis išlaikė vietinę šnektą bei jūrinę tradiciją. Ekonomika paremta turizmu, žvejybos ir mažesniu mastu laivybos paslaugomis. Salos turi tam tikrą eksporto ir importo mokesčių lengvatų istoriją – dėl unikalaus statuso Helgolande ilgą laiką buvo leidžiama prekiauti be muitų, todėl sala traukė pirkėjus.
Turizmas ir lankytinos vietos
Helgolandas yra populiarus vasaros kurortas: lankytojus vilioja uolėti vaizdai, Lange Anna, paplūdimiai Düne, ruonių stebėjimas, paukščių stebėjimas ir vietinė virtuvė (šviežios jūros gėrybės). Mieste yra muziejus, informacijos centras apie salos gamtą bei keltų terminalas. Sala taip pat žinoma dėl savo unikalaus kraštovaizdžio ir geologijos entuziastams.
Transportas
Į Helgolandą galima patekti reguliariais keltais ir laivais iš žemyninių uostų (pavyzdžiui, per sezoną kursuoja linijos iš Kukshafeno ir kitų Šiaurės Vokietijos uostų). Taip pat vykdomi sezoniniai ir reguliariniai skrydžiai helikopteriais. Salos dydis riboja transporto galimybes – vietoje nėra automobilių eismo kaip pagrindinės dalies, viešasis transportas dažniausiai vyksta pėsčiomis ar vietiniais mažais vežimais.
Mokslas ir aplinkosauga
Helgolandas svarbus jūrų mokslų tyrimams: čia veikia institucijos, užsiimančios biologijos, ekologijos ir meteorologijos tyrimais. Dėl jautrios ekosistemos ir svarbos paukščiams bei ruoniams, į salą taikomos aplinkosaugos priemonės ir ribojimai tam, kad nebūtų trikdomos gamtos procesai.
Helgolandas yra mažytė, bet istorijos, gamtos ir strateginės reikšmės turinti salų grupė, kuri išsiskiria savo raudonaisiais uolėtais krantais, unikaliu biologiniu įvairove ir patrauklia turistine infrastruktūra.
Geografija
Helgolandas yra už 70 km (44 mylių) nuo Vokietijos kranto linijos ir iš tikrųjų susideda iš dviejų salų: apgyvendintos trikampio formos 1 km² (0,4 kv. mylios) pagrindinės salos (vok. Hauptinsel) vakaruose ir Düne salos (heligolandiškai de Halem) rytuose.
Düne yra mažesnė iš dviejų salų (0,7 km²). Ji taip pat žemesnė, apsupta smėlio paplūdimių, o saloje ištisus metus niekas negyvena.
Dažnai kalbėdami apie Helgolandą žmonės turi omenyje tik Hauptinsel.
Vaizdas iš paukščio skrydžio, Helgolandas, Vokietija
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kur yra Helgolandas?
A: Helgolandas yra Šiaurės jūroje ir yra nedidelė salų grupė, priklausanti Vokietijai.
K: Kiek gyventojų gyvena Helgolande?
A: Salose gyvena 1 650 žmonių.
K: Kokios šalys anksčiau kontroliavo Helgolandą?
A: Helgolandą kontroliavo Danija, o 1807-1890 m. - britai.
K: Kaip toli Helgolandas yra nuo Kukshafeno?
A: Helgolandas yra maždaug už dviejų valandų kelio nuo Kukshafeno, esančio prie Elbės upės žiočių.
K: Ar Helgolandas yra netoli Vokietijos žemyninės dalies?
A: Ne, Helgolandas nėra netoli Vokietijos žemyninės dalies ir iš tikrųjų yra vienintelė Vokietijos sala, esanti atokiau nuo žemyninės dalies.
K: Kokia kalba kalbama Helgolande?
A: Tikėtina, kad dauguma Helgolando gyventojų kalba vokiškai, nes Helgolandas yra Vokietijos teritorija.
K: Koks klimatas Helgolande?
A: Tekste nepateikiama informacijos apie Helgolando klimatą.
Ieškoti