Brūkšnys — reikšmė, vartojimo taisyklės ir pavyzdžiai

Sužinokite, ką reiškia brūkšnys ir kada jį vartoti: taisyklės, aiškūs pavyzdžiai (skaičiai, priešdėliai, sudurtiniai vardai, mikčiojimas, žodžių dalijimas ir kt.).

Brūkšnys atrodo taip: -. Tai trumpasis brūkšnys (hyphen). Lietuvių rašyboje brūkšnys vartojamas įvairioms funkcijoms: sudaromuose junginiuose, sutrumpinimuose, skiemenų padalinime eilutės pabaigoje, kai norima atvaizduoti mikčiojimą ar kai reikia aiškiai parodyti, kad dalis žodžio yra tęsiama arba sujungta. Be brūkšnio, tekste dar kartais vartojami ilgesni brūkšniai: en-brūkšnys (–) ir em-brūkšnys (—), kurie turi kitokias funkcijas (pvz., intervalams arba sakinį nutraukiančiai pauzei).

Kada vartojamas brūkšnys

• Reikšmės pokytis ar pabrėžimas: brūkšnys gali atskirti šaknis ar priesagas taip, kad keistųsi žodžio reikšmė ar būtų išvengta painiavos. (Anglų kalboje dažnas pavyzdys: re-form vs. reform; lietuvių kalboje panašios situacijos sprendžiamos atsižvelgiant į skyrybą ir taisykles.)
• Skaičiai ir jų junginiai: lietuvių kalboje skaitvardžiai ir sudėtiniai skaičių žodžiai paprastai rašomi atskirai: „trisdešimt du“, „keturiasdešimt devyni“, „aštuoniasdešimt šeši“. Tačiau brūkšnys vartojamas tais atvejais, kai reikia nurodyti sutrumpintą junginį: pvz., „dvejų- ar trejų metų šuo“ (kai pirmasis elementas pateikiamas sutrumpintai ir prie jo prijungiame kitą).
• Medžiagos + daiktas: kai nurodoma medžiaga, iš kurios pagamintas daiktas, paprastai rašomas įvardijimas be brūkšnio: nerūdijantis plienas", todėl rašome „nerūdijančio plieno peilis“ (dažniausiai be brūkšnio).
• Priešdėliai ir raidžių junginiai: daugumą priešdėlių lietuvių kalboje rašome glaudžiai be brūkšnio (pvz., neamerikietiškas, prieštarauti), tačiau brūkšnį vartojame, kai pagrindinis žodis yra santrumpa, raidžių seka arba norime išvengti dvigubos raidės, neaiškumo ar klaidos įsivaizdavimo. Taip pat brūkšnys dažomas su kai kuriais užsienio kilmės junginiais. Daugiau apie priešdėlius žr. priešdėliai, taisykles.
• Rašant iškirčiuoju būdu: kai reikia tariamai „išrašyti“ žodį raidėmis ar parodyti abėcėlinį skiemenavimą, kiekvienos raidės atskyrimui naudojamas brūkšnys: pavyzdžiui, H‑Y‑P‑H‑E‑N (angl. hyphen).
• Aiškumo užtikrinimas sujungus žodžius: kai dviejų žodžių sujungimas gali sukelti skaitymo sunkumų arba rezultatą, kuris atrodo neįprastai (pvz., susidarant daug vienodų raidžių ar neaiškus garsas), brūkšnys naudojamas tam, kad atskirtų dalis ir būtų lengviau perskaityti.
• Mikčiojimo (kalbos pertvaržymo) žymėjimas: jei norima raštu perteikti žmogaus mikčiojimą, pasakymą skaidome brūkšneliais: pavyzdžiui, „I reached for the w-w-w-watering can.“ Tai — mikčiojimo žymėjimas; žr. ir mikčiojimu.
• Sutrumpinti junginiai ir galūnės: jei prie žodžio pridedama galūnė, o pats pirmasis junginys pateikiamas sutrumpintas, dedamas brūkšnys: pvz., „nuo dviejų iki metų“ rašoma kaip „dvejų- ar trejų metų“ (brūkšnys po pirmojo narės žymi sutrumpinimą).
• Asmenvardžiai ir istoriniai pavadinimai: kai asmens vardas ar pavardė sujungta su kitu vardu arba naudojama dviguba pavardė, dažnai vartojamas brūkšnys: pavyzdžiui, „Merriam-Websterio žodynas“ arba „Molotovo-Ribentropo paktas“. Kai kurie asmenys taip pat turi dvigubas pavardes su brūkšniu (pvz., „John Rees-Williams“), tačiau tai nėra vienintelė galimybė — pvz., „Hillary Rodham Clinton“ turi dvi pavardes be brūkšnio.
• Žodžio skaidymas eilutės pabaigoje: brūkšnys naudojamas norint perkelti dalį žodžio į kitą eilutę. Tai įprasta spausdintame tekste — knygose, žurnaluose ir laikraščiuose, — kai norima taupyti vietą. Taisyklės paprastai reikalauja, kad žodis būtų dalijamas skiemenomis, nepaliekant vienos raidės eilutės pabaigoje, ir kad pirmoji dalis būtų kuo artimesnė visam žodžiui.

Pastabos ir praktiniai pavyzdžiai:

• Intervalams ir skaičių diapazonams lietuviškoje redakcijoje dažniau vartojamas en-brūkšnys (–): pvz., 1990–2000. Em-brūkšnys (—) naudojamas sakinio nutraukimui arba įterpiniams.
• Kai du žodžiai sujungiami į vieną terminą, praktika priklauso nuo kalbos normų ir tradicijos: kai kurias tarptautines sąvokas rašome vienu žodžiu, kai kurias — su brūkšniu. Pavyzdžiui, angliškas biohazard gali būti adaptuotas į lietuvių kalbą kaip „biologinis pavojus“ arba kaip terminų formavimas be brūkšnio priklausomai nuo konteksto.

Naudokime žodį pavyzdiniame sakinyje: Žmogus pamatė ant konteinerio užrašą „BIOHAZARD“ (biologinis pavojus).

Apibendrinant: brūkšnys yra naudingas įrankis tekstui struktūrizuoti ir aiškinti, tačiau jo vartojimas priklauso nuo konkrečių rašybos taisyklių, konteksto ir stiliaus reikalavimų. Jei rašote oficialų tekstą ar mokslinį darbą, verta pasitikrinti aktualias lietuvių kalbos rašybos taisykles arba stiliaus vadovą.

Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Kas yra hiponas?

K: Kaip atrodo brūkšnys?

K: Kaip vadinamas brūkšnelio vartojimas?

K: Ar galite pateikti žodžio su brūkšneliu pavyzdį?

K: Ar kartais brūkšnys painiojamas su kitais ženklais?

K: Kokio ilgio yra brūkšnys, palyginti su kitais ženklais?

Paieška pagal raidę