Abdul Rahmanas Ibn Chaldūnas – XIV a. mąstytojas ir sociologijos pradininkas

Sužinokite apie Abdul Rahmaną Ibn Chaldūną – XIV a. mąstytoją, „Muqaddimah“ autorių ir sociologijos pradininką: gyvenimas, kelionės, idėjos ir palikimas.

Autorius: Leandro Alegsa

Abdul Rahmanas Ibn Chaldunas buvo vienas įtakingiausių XIV a. arabų mąstytojų ir istorikų, kurio darbai reikšmingai prisidėjo prie sociologijos, historiografijos, ekonomikos ir politinės minties raidų. Jo šeima buvo kilusi iš Andalūzijos. Gimęs 1332 m. Tunise, Khaldunas įvairiais būdais tarnavo to meto vyriausybėms. Kartais jis sėdėdavo kalėjime. Kurį laiką gyveno Maroke, Marakeše, ir Granadoje. Vėliau persikėlė į Kairą, kur buvo teisėjas ir mirė 1406 m.

Gyvenimas ir karjera

Ibn Chaldūnas gimė intelektualioje, politikai artimoje šeimoje ir nuo jaunų dienų dalyvavo valstybinėse pareigose bei administraciniuose ginčuose. Jo gyvenimas buvo kupinas permainų: jis keitė pasitikėjimo pareigas, kartais patyrė politinius pralaimėjimus ir kalinimus, o dažni persikėlimai – iš Tuniso į Maroką, Marakešą, Granadą ir galiausiai į Kairą – atspindi XIV a. Šiaurės Afrikos ir Andalūzijos politinę dinamiką. Jo praktinė patirtis valdžioje ir teismuose leido jam kaupti stebėjimus, vėliau peraugusius į teorinius apmąstymus apie valstybę, visuomenę ir ekonomiką.

Pagrindiniai darbai

Garsiausia Chaldūno parašyta knyga yra "Kitāb al-ʻIbar" ("Pamokų knyga") – plati pasaulio istorija. Pirmoji dalis Muqaddimah (Įvadas) dažnai vartojama atskirai. Ši knyga dažnai laikoma sociologijos išradimu, nes joje išdėstytos originalios teorijos apie visuomenės raidą, tautų kilimą ir žlugimą. Jis taip pat parašė savo autobiografiją, kurioje aprašė savo gyvenimo peripetijas, politines patirtis ir intymias profesines refleksijas.

Idėjos ir metodai

Ibn Chaldūnas išsiskyrė sistemingu požiūriu į istoriją ir visuomenę. Jo svarbiausios mintys apima:

  • Socialinės sanglaudos (asabija) idėją – grupės solidarumo, giminystės ir politinės vienybės jėgą, kuri leidžia grupėms kilti į valdžią; vėliau ši sanglauda silpsta, kai pasiekiamas komfortas ir stabilumas.
  • Ciklinį valdžių kilimo ir žlugimo modelį – jis aiškino, kad dinastijos ir valstybės praeina per tam tikrus vystymosi etapus, priklausomus nuo socialinės asabijos, ekonominių sąlygų ir valdžios struktūrų.
  • Ekonominius pastebėjimus – Ibn Chaldūnas aptarė darbo reikšmę vertės kūrimui, išlaikymo ir gamybos sąnaudas, rinkos ir pasiūlos bei paklausos reiškinius, taip pat mokesčių poveikį valstybės tvarumui.
  • Urbanizacijos ir kaimo–valdovų santykių analizę – jis skyrė dėmesį miestų ekonomikai, profesionalų klasei ir jos vaidmeniui kultūros bei mokslo puoselėjime.
  • Istorijos metodiką – kritišką šaltinių vertinimą, nepriėmimą kiekvienos tradicijos be pagrindo ir sistemingą priežastinių ryšių paiešką.

Metodologinė naujovė

Skirtingai nuo daugelio savo laikmečio istorikų, Ibn Chaldūnas siekė sukurti bendras taisykles, kuriomis vadovaujantis būtų galima paaiškinti socialinius ir politinius reiškinius. Jo Muqaddimah dažnai traktuoja kaip pirmą bandymą suformuluoti mokslo apie visuomenę principus: jis apjungė istorinius duomenis su sociologinėmis, ekonominėmis ir psichologinėmis įžvalgomis. Dėl tokio tarpdisciplininio požiūrio jis ir priskiriamas sociologijos pradininkams.

Paveldas ir įtaka

Ibn Chaldūno idėjos ilgainiui turėjo didelę įtaką tiek orientalistams, tiek XX a. ir vėlesnių laikų socialiniams mokslininkams. Jo darbai yra cituojami istorikų, sociologų, ekonomistų ir politologų už jo įžvalgų universalumą ir taikomumą analizuojant valstybių vystymąsi. Nors jo teorijos kilo iš konkrečios musulmoniškos kultūrinės ir politinės terpės, jos turi bendresnių pritaikymų ir šiandien aiškinant istorinius bei socialinius procesus.

Trumpas vertinimas

Norint suprasti ir įvertinti Ibn Chaldūno kūrybą, būtina žinoti jo gyvenimo kontekstą: jis nebuvo vien teorikas, bet ir praktikas – teisėjas, patarėjas, kartais kalinys, valdžios kaita ir didžiulės geografijos patirtys suteikė jam medžiagos analizei. Jis gyveno ieškodamas stabilumo ir įtakos, buvo kilęs iš mokslininkų ir politikų šeimos ir stengėsi pateisinti abu lūkesčius. Mokslo srityje jam būtų pavykę daug labiau nei bet kurioje kitoje srityje, nes jo mintys savo gilumu ir nuoseklumu dažnai pranoksta daugelį jo laikmečio įžvalgų.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas buvo Ibn Chaldunas?


A: Ibn Chaldunas buvo įtakingas XIV a. arabų mąstytojas.

K: Iš kur buvo kilusi Ibn Chaldūno šeima?


A: Ibn Chaldūno šeima buvo kilusi iš Andalūzijos.

K: Kur gyveno Ibn Chaldunas?


A: Ibn Chaldunas kurį laiką gyveno Maroke, Marakeše, ir Granadoje. Vėliau persikėlė į Kairą, kur dirbo teisėju.

K: Kokia yra žymiausia Ibn Chaldūno parašyta knyga?


A: Garsiausia Ibn Chaldūno parašyta knyga yra Kitāb al-ʻIbar ("Pamokų knyga") - pasaulio istorija.

K: Kas yra Muqaddimah?


A: Muqaddimah yra pirmoji Kitāb al-ʻIbar ("Pamokų knyga") dalis, kuri dažnai vartojama atskirai. Ši knyga dažnai laikoma sociologijos išradimu.

K: Koks buvo pagrindinis Ibn Chaldūno gyvenimo tikslas?


A: Ibn Chaldunas gyveno siekdamas stabilumo ir įtakos. Jis buvo kilęs iš mokslininkų ir politikų šeimos ir ketino pateisinti abu lūkesčius.

K: Kada Ibn Chaldunas mirė?


A: Ibn Chaldunas mirė 1406 m. kovo 17 d., praėjus mėnesiui po šeštojo pasirinkimo į malikitų qadi (teisėjo) pareigas.


Ieškoti
AlegsaOnline.com - 2020 / 2025 - License CC3