Ichneumonoidea (ichneumoninės vapsvos) – apibrėžimas ir biologija

Sužinokite apie ichneumonines (Ichneumonoidea) — parazitines vapsvas: jų apibrėžimą, biologiją, rūšių įvairovę ir vaidmenį kaip efektyvius biologinės kovos su kenkėjais agentus.

Ichneumonoidea yra didelė ir įvairi parazitinės vapsvos superšeima, priklausanti Apocrita pošeimiui. Ji apima dvi pagrindines šeimas: ichneumonines vapsvas (Ichneumonidae šeima) ir brakonidės (Braconidae šeima). Su aprašytomis daugiau kaip 80 000 rūšių, Ichneumonoidea yra viena didžiausių vabzdžių grupių — tikėtina, kad tikrasis rūšių skaičius yra dar žymiai didesnis dėl daug neaprašytų tropinių formų.

Išvaizda ir skirtumai tarp šeimų

Ichneumonoidų kūno forma ir dydis labai skiriasi: nuo vos kelis milimetrus iki daugiau nei 100 mm ilgio. Dauguma rūšių yra lieknos, ilgos antenos su daugybe segmentų būdingos daugeliui. Svarbiausias taksonominis skirtumas tarp Ichneumonidae ir Braconidae – sparnų venacija; taip pat jos dažnai skiriasi pagal kūno proporcijas ir kiaušinėlių dėjimo organo (ovipositor) struktūrą. Ichneumonidae šeimos nariai paprastai būna didesni už Braconidae šeimos narius, ir šioje šeimoje aprašytų rūšių yra žymiai daugiau.

Gyvenimo ciklas ir biologija

Beveik visi ichneumonoidai yra vieniši ir dauguma jų yra parazitoidai - lervos maitinasi ant arba viduje kito vabzdžio (šeimininko), kuris galiausiai žūsta. Ichneumonoidai yra holometaboliniai vabzdžiai: gyvavimo ciklą sudaro kiaušinėlis → lerva → lėliukė (pupa) → suaugėlis. Patelė suranda šeimininką, deda kiaušinėlį ant šeimininko kūno, šalia jo arba į jį, o išsiritusi lerva maitinasi ecto- arba endoparazitiškai. Kai lerva būna pasiruošusi pereiti į lėliukės stadiją, ji dažnai nužudo šeimininką.

Daugelis rūšių turi sudėtingas elgsenos ir fiziologines priemones sėkmingam parazitizmui: jos atpažįsta šeimininkus pagal kvapus, cheminius signalus iš augalų ar šeimininko ekskrementus, o kai kurios patelės sugeba „iškasuoti“ per medieną ar substratą, kad pasiektų pasislėpusią lervą. Kai kurios rūšys (ypač Megarhyssa genties) išsiskiria itin ilgu kiaušinėlių dėjimo mechanizmu — ovipositor — kuriuo jos pasiekia medyje ar kamiene besislapstančias medžių vėžaus ar kitų vabalų lervas.

Parasitizmo strategijos

• Endoparazitoidai – kiaušinėlis dedamas į šeimininko vidų, lerva vystosi viduje.
• Ektoparazitoidai – lerva prisitvirtina prie šeimininko išorės ir maitinasi jo audiniais.
• Koinobiontai – leidžia šeimininkui toliau augti po parasitizavimo, dažnai parazituoja jaunesnes šeimininko stadijas.
• Idiobiontai – paralyžiuoja arba kitu būdu sustabdo šeimininko vystymąsi iškart po kiaušinėlio įdėjimo.

Daug ichneumonoidų naudoja biocheminius „pagalbininkus“ — pavyzdžiui, polidnavirusus (PDV), kurių genetinė informacija (dvigrandė DNR) kartu su vabzdžio genais padeda slopinti šeimininko imuninę sistemą ir įgalina lervą išgyventi viduje šeimininko.

Šeimininkų diapazonas ir specifika

Kai kurios rūšys yra siaurai specializuotos ir parazituoja tik vieno šeimininko rūšį ar artimą grupę, kitos — plačiai polifaginės ir gali naudoti daugybę vabzdžių taksonų. Dažniausiai parazituojami vabzdžių būriai yra:

• Lepidoptera (drugiai ir vikšrai)
• Coleoptera (vabalai)
• Diptera (musės, uodai ir kt.)
• Hymenoptera (pvz., pjūkleliniai vikšrai bei kiti blakstienuotiniai)

Ryšys su žmonėmis ir biologinė kontrolė

Dėl savo gebėjimo natūraliai reguliuoti priešiškų organizmų populiacijas, ichneumonoidai plačiai naudojami biologinės kontrolės agentais. Brakonidų rūšys, tokios kaip Cotesia ar Microplitis, dažnai išleidžiamos arba skatinamos valdyti vikšrų bei kitų žemės ūkio kenkėjų populiacijas. Ichneumonoidai gali sumažinti cheminių insekticidų poreikį, tačiau jų sėkmė priklauso nuo tinkamo laiko, ekologinių sąlygų ir šeimininko biologijos.

Ekologinė reikšmė ir apsauga

Ichneumonoidai atlieka svarbų vaidmenį ekosistemose, valdydami vabzdžių populiacijas ir skatindami biologinę įvairovę. Dėl savo jautrumo pesticidams ir priklausomybės nuo sudėtingų buveinių struktūrų, jie gali būti pažeidžiami intensyvios žemės ūkio praktikos ir buveinių nykimo. Skatinant natūralias buveines, sumažinant insekticidų naudojimą ir taikant intelektualią biologinę kontrolę galima palaikyti jų populiacijas.

Saugus kontaktas su žmonėmis

Nors patelės turi kiaušinėlių dėjimo organą (ovipositor), jis nėra tas pats, kas skausmingas įgėlimas — dauguma ichneumonoidų negali skaudžiai įgelti žmogui. Jie retai sudaro grėsmę žmonėms ir dažniau yra naudingi kaip natūralūs kenkėjų priešai.

Ichneumonoidai yra viena iš labiausiai paslaptingų ir mokslininkų tyrinėtų vabzdžių grupių — nors jau žinome daug apie jų ekologiją ir evoliuciją, didelė dalis rūšių vis dar neaprašyta. Dėl to ši superšeima išlieka aktuali tiek mokslo, tiek praktinio ūkininkavimo požiūriu.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra Ichneumonoidea?

K: Kiek rūšių priklauso šiai virššeimai?

K: Kuo Ichneumonidae šeimos nariai skiriasi nuo Braconidae šeimos narių?

Klausimas: Ar visi šių šeimų vabzdžiai yra vienišiai?

K: Kokiu būdu jie maitinasi?

Paieška pagal raidę