Impressmentas — prievartinis jūreivių verbavimas į laivyną (XVII–XIX a.)
Impressmentas: prievartinis jūreivių verbavimas į Karališkąjį laivyną (XVII–XIX a.) — šiugždinanti istorija, pasekmės ir pasipriešinimo pasakojimai per Napoleono epochą.
Impressmentas (angl. „impressment“, liet. dažnai vadinamas spaudu arba spaudimu) – prievartinis vyrų verbavimas į karo laivyną, plačiai taikytas ypač XVII–XIX a. Praktiką vykdydavo tarnybos arba specialios karininko vadovaujamos spaudimo gaujos, kurios prievarta surasdavo ir paimdavo vyrus tiek iš uostų, tiek iš miestų gatvių, aludžių ar prekyviečių.
Kam ir kaip būdavo taikomas? Daugiausia „spaudžiami“ buvo jauni jūreiviai, jūrininkai, žvejai ir kiti vyrai su jūrinėmis įgūdžiais, nors kartais buvo paimami ir žemės gyventojai ar samdomieji darbininkai. Juos priversdavo sėsti į karo laivus ir versti tarnauti kaip jūreiviais. Šeimos dažnai nežinodavo, kur jų artimieji nugabenti, o sugrįžimas iš tarnybos būdavo neapibrėžtas.
Kontekstas ir teisėtumas. Tai buvo įprasta praktika Karaliniam ar kitų valstybių laivynui užtikrinti reikalingą įgulą. Daugelyje šalių impressmentas remdavosi karine praktika ir vidaus teisminiais bei administraciniais sprendimais: laivynas teigė, kad pirmenybė teikiama valstybinei saugai, o karinis poreikis pateisindavo prievartą. Tačiau daug civilių ir politikų kritikavo šią praktiką dėl jos brutalumo ir neteisėtumo.
Kaip vyko spaudimo akcijos? Dažniausiai karininkai arba jiems pavaldžios grupės rinkdavosi uostamiesčiuose, tikrindavo dokumentus, ieškodavo įgūdžių turinčių vyrų ir jėga juos paimdavo. Kartais naudoti „impress warrant“ tipo dokumentai arba paprasčiausias prievartos panaudojimas. Spaudimai galėjo būti netikėti, naktiniai, lydimi smurto ir areštų.
Pasipriešinimas ir pasekmės. Impressmentas sukeldavo didelį nepasitenkinimą: vyko maištai, slėpimasis, masinė emigracija į kitas šalis, teisinės kovos bei politiniai protestai. Kai kurios incidentinės konfrontacijos turėjo ir tarptautinių pasekmių – pavyzdžiui, XVIII–XIX a. santykiuose tarp Didžiosios Britanijos ir JAV buvo priekaištų dėl jūreivių įsibrovimo į prekybinius laivus, viena žymiausių byločių buvo Chesapeake–Leopard incidentas (1807 m.), kuris prisidėjo prie priešiškumo tarp šalių ir galiausiai prie karo (pvz., 1812 m.).
Praktikos pabaiga. Intensyviausi impressmento laikotarpiai sutapo su dideliais karais (pvz., XVII–XIX a.), kai laivynams reikėjo greitai papildyti įgulas. Po Napoleono karų jūreivių poreikis smarkiai sumažėjo, todėl spaudimo operacijos ėmė nykti. 19 a. viduryje daugelyje valstybių impressmentas buvo mažinamas arba pakeičiamas kitomis verbavimo formomis (pavyzdžiui, atlyginimu bei laivyno registracija), o viešas ir politinis pasipriešinimas prisidėjo prie galutinio šios praktikos nutraukimo.
Istorinė reikšmė. Impressmentas paliko gilias socialines ir teisines pasekmes: jis paveikė jūreivystės profesionalumą, skatino emigraciją iš uostamiesčių, stiprino pilietinį nepasitenkinimą ir prisidėjo prie darbo bei žmogaus teisių diskusijų. Tai yra svarbi dalis jūrinės ir karo istorijos, rodanti, kaip karinis poreikis kartais virsdavo systeminiu visuomenės spaudimu.
Pastaba: Lietuvos ir kitų regionų patirtis su impressmentu skyrėsi pagal laivynų dydį, vietines teisines normas ir socialinę struktūrą, tačiau Europos jūrų valstybėse ši praktika buvo viena iš labiausiai ginčytinų karinės prievolės formų.
Spaudos gauja, 1780 m. britų karikatūra
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra impimposibilizacija?
A: Įspaudas - tai prievartinis vyrų vertimas tarnauti kariniame jūrų laivyne.
K: Kas buvo žmonės, kurie paprastai būdavo "spaudžiami" stoti į laivyną?
Atsakymas: Į laivyną dažniausiai buvo verčiami stoti jauni vyrai.
K: Kas vadovavo spaudimo gaujai ir vertė vyrus stoti į karo laivus?
A: Spaudos gaujai vadovaudavo ir vyrus į karo laivus varydavo karinio jūrų laivyno karininkas.
Klausimas: Ar "prispaustųjų" šeimos žinojo, kur jie buvo išvežti?
Atsakymas: Ne, jų šeimos retai žinojo, kur jie buvo išvežti.
K.: Kada karališkajame kariniame jūrų laivyne buvo įprasta daryti spaudimą?
A: Įspaudimas buvo įprasta Karališkojo laivyno praktika XVII, XVIII ir XIX a. pradžioje.
Klausimas: Ar daug žmonių manė, kad įspūdžių darymas turėtų būti nutrauktas?
Atsakymas: Taip, daug žmonių teigė, kad įspūdžių darymas turėtų būti nutrauktas.
K: Kada karinis jūrų laivynas nustojo daryti įspūdžius jūreiviams?
A: Po Napoleono karų jūreivių reikėjo mažiau, todėl laivynas nustojo juos versti įspūdžiais.
Ieškoti