Branduolinė energetika: rizikos, atliekos ir istorija

Sužinokite branduolinės energetikos istoriją, rizikas ir neišspręstas atliekų problemas — analitinė apžvalga apie saugumą, politiką ir ateities iššūkius.

Mirtininkų rankose: A Cautionary History of the Nuclear Age - 2009 m. Stephanie Cooke knyga. Knygoje rašoma, kad branduolinė energetika nesugebėjo vystytis taip, kaip tikėjosi jos planuotojai, ir nagrinėjamos karinė ir civilinė branduolinės energetikos pusės. Knygoje S. Kuk teigia, kad dar nesame beveik išsprendę branduolinių atliekų problemos ir kad "per pastaruosius šešiasdešimt metų vyriausybė išleido milijardus branduolinei energetikai, išstumdydama kitas energijos rūšis". Knygoje teigiama, kad yra praktinių priežasčių, dėl kurių branduoliniai reaktoriai greičiausiai neišspręs pasaulinės klimato kaitos problemos.

Stephanie Cooke apie branduolinę pramonę rašo nuo 1980-ųjų ir yra žurnalo "Bulletin of Atomic Scientists" bendradarbė. Žiniasklaidoje davė daug interviu apie knygą "Mirtinose rankose".

Trumpa branduolinės energetikos istorija

Branduolinė energetika vystėsi dviejose glaudžiai susijusiose sferose: karo (branduoliniai ginklai, „Manhattan Project“) ir civilinės energetikos. Svarbiausi istoriniai taškai:

• 1945 m. atominių bombų panaudojimas Hirosimoje ir Nagasakyje.
• 1950–1960 m. spartus civilių reaktorių kūrimas – idėja teikti didelius kiekius energijos be išmetamų teršalų.
• 1979 m. Three Mile Island (JAV), 1986 m. Černobylis (TSRS) ir 2011 m. Fukušima (Japonija) – žymios avarijos, pakeitusios visuomenės požiūrį ir reguliavimą.
• Nuo XX a. pabaigos vyksta diskusijos dėl naujų reaktorių projektų, išmontavimo (decommissioning) ir atliekų tvarkymo sprendimų.

Rizikos

• Avarijų pavojus: nors daugumos šiuolaikinių reaktorių saugumas yra geresnis nei ankstesnių modelių, gedimai, žmogaus klaidos arba stichinės nelaimės gali sukelti rimtas pasekmes.
• Radiacinis pavojus: avarijos ir netinkamas atliekų tvarkymas gali pakenkti žmonių sveikatai ir aplinkai dėl jonizuojančiosios radiacijos.
• Branduolinė platinimo rizika: civilių technologijų ir medžiagų (pvz., išdirbtas kuras, plutonis) platinimas gali palengvinti branduolinių ginklų kūrimą.
• Ekonominė rizika: ilgos statybos trukmės, viršijamos sąnaudos ir finansavimo problemos gali padaryti projektus ekonomiškai neatsiperkančius.
• Psichologiniai ir socialiniai aspektai: visuomenės pasitikėjimas, evakuacijos poreikis ir ilgalaikė nerimo įtaka regionams, kuriuos paliečia avarijos ar atliekų saugyklos.

Atliekos ir jų tvarkymas

Branduolinės energetikos atliekos skirstomos pagal radioaktyvumo lygį ir trukmę:

• Žemo ir vidutinio aktyvumo atliekos: konstruktinės dalys, filtrai, rūbai — paprastai tvarkomos specialiose sąvartynų ar uždarojo tipo sandėliuose.
• Aukšto aktyvumo atliekos (išdirbtas kuras): turi ilgiausiai išliekantį radiacinį pavojų; reikalauja ilgalaikio saugojimo ir saugių sprendimų.

Pagrindiniai sprendimo būdai:

• Laikinas saugojimas: baseinuose prie reaktorių arba sauso tipo konteineriuose. Tai yra plačiai naudojama praktika, bet laike ji tik atideda galutinio sprendimo poreikį.
• Perdirbimas: kai kuriose šalyse (pvz., Prancūzija, Rusija) išdirbtas kuras perdirbamas, išskiriant naudingas medžiagas ir mažinant atliekų tūrį, bet kartu sukelia techninius ir proliferacijos klausimus.
• Gilusis geologinis saugojimas: laikomas labiausiai priimtinu ilgalaikiu sprendimu daugumos ekspertų – pvz., Suomijos Onkalo projektas. Visgi daugelyje šalių galutinės saugyklos vis dar nėra įrengtos.

Branduolinė energetika ir klimato kaita

Argumentai „už“:

• Branduolinė energetika gamina mažai tiesioginių CO2 emisijų eksploatavimo metu, todėl priskiriama prie žemo anglies intensyvumo technologijų.
• Stabili elektros gamyba nepriklausanti nuo oro sąlygų (skirtingai nei vėjo ar saulės energija).

Argumentai „prieš“ (dažnai pabrėžiami knygose kaip Stephanie Cooke):

• Ilgos statybos ir diegimo trukmės, aukštos investicinės sąnaudos – tai riboja greitą branduolinės plėtros mastą, reikalingą sparčiai sumažinti išmetimus.
• Atliekų sprendimų trūkumas ir saugumo klausimai didina kaštus ir visuomenės pasipriešinimą.
• Valstybės subsidijos ir investicijos į branduolinę energetiką gali atitraukti resursus nuo atsinaujinančių šaltinių ir efektyvumo priemonių.

Todėl daugelis ekspertų siūlo branduolinę energetiką vertinti kaip vieną iš įrankių mažinant emisijas, bet ne vienintelį sprendimą. Praktinis poveikis klimato kaitai priklauso nuo politinių sprendimų, finansavimo mechanizmų ir diegimo tempus.

Technologijos ir ateitis

• Naujos kartos reaktoriai: pažangesni VVER, EPR ir kiti projektai žada didesnį saugumą, bet realybėje daugelis projektų susiduria su vėlavimais ir kainų augimu.
• Mažos modulio reaktoriai (SMR): vienas iš siūlomų sprendimų – trumpesnės statybos ir mažesnės investicijos, nors komercinis išsiaiškinimas dar vyksta.
• Perdirbimas ir naujos kuro ciklo technologijos: gali sumažinti atliekų tūrį, bet kelia papildomus saugumo ir proliferation klausimus.

Reguliavimas ir visuomenės vaidmuo

Saugumas ir pasitikėjimas priklauso nuo griežto reguliavimo, skaidrumo ir viešos diskusijos. Įtraukimas, regioninė bendruomenių apsauga, aiškūs sprendimai dėl atliekų – visi šie elementai lemia, ar bendruomenė priims ar atsisakys projektų savo aplinkoje.

Išvados

Branduolinė energetika turi tiek privalumų (žemas CO2 emisijų lygis eksploatacijos metu, stabili energijos gamyba), tiek rimtų trūkumų (avarinis pavojus, ilgalaikės atliekos, didelės investicijos ir platinimo rizika). Stephanie Cooke knyga pabrėžia istorines klaidas, neišspręstas atliekų problemas ir politinį finansavimą, kuris galėjo atitraukti resursus nuo alternatyvų. Sprendžiant klimato krizę verta vertinti branduolinę energetiką kartu su atsinaujinančiais šaltiniais, efektyvumo priemonėmis ir saugumo bei atliekų tvarkymo pažanga.

Klausimai ir atsakymai

K: Apie ką yra knyga "Mirtininkų rankose"?

K: Kas yra knygos "Mirtinose rankose" autorius?

K: Ką Cooke sako apie branduolinės energijos vystymąsi?

K: Kokia Cooke nuomonė apie branduolinių atliekų problemą?

K: Kaip vyriausybės išlaidos branduolinei energetikai paveikė kitas energetikos galimybes?

K: Ar, pasak knygos, branduoliniai reaktoriai gali padėti išspręsti pasaulinę klimato kaitos problemą?

K: Ar autorė Stephanie Cooke anksčiau yra rašiusi apie branduolinę pramonę?

Paieška pagal raidę