Ina Bauer yra dailiojo čiuožimo elementas. Jis pavadintas sportininkės iš Vokietijos Inos Bauer vardu, kuri pirmoji išpopuliarino šią poziciją.
Ši pozicija primena baleto ketvirtą poziciją: viena koja yra priekyje, kita — už nugaros. Priekinė koja kiek sulenkta per kelį ir padėta ant tam tikros geležtės krašto (vidinio arba išorinio), o užpakalinė koja ištiesiama tiesiai atgal. Svarbu, kad abi kojos liestų ledą tuo pačiu metu ir kad čiuožėjas judėtų kreive — tai būtina, nes skirtingi ašmenų kraštai reikalauja trajektorijos lenkimo.
Technika ir detalės
- Ašmenų kraštai: Ina Bauer atliekama tiek ant vidaus, tiek ant išorės ašmenų krašto; išoriniu kraštu atlikti dažnai sunkiau dėl pusiausvyros reikalavimų.
- Kūno padėtis: nugara gali būti atsilošusi arba tiesi. Atsilošimas (deep backbend) suteikia vizualinio efekto ir išskirtinumo, bet reikalauja lankstumo ir jėgos nugaros raumenims.
- Kelio ir klubo stabilumas: priekinė koja turi būti stabiliai sulenkta, o klubai — atviri ir suderinti, kad nebūtų per didelio sukimosi liemens arba dubens.
- Greitis ir trajektorija: Ina Bauer paprastai atliekama čiuožiant per kreivę — tai leidžia išlaikyti ašmenų reikiamus kraštus ir pusiausvyrą.
Variacijos ir sunkumo laipsniai
- Lengvesnė versija: mažesnis atlenkimas atgal ir mažesnis sulenkimas priekinėje kojoje.
- Reprezentatyvi versija: gili nugaros lenkimo poza (populiari demonstracijose ir varžybų programose).
- Sudėtingesnės variacijos: didesnis ašmenų kraštų kampinis skirtumas, greitas perėjimas į kitus elementus arba į skokius ir pasukimus.
Vartojimas varžybose ir publikoje
Ina Bauer dažnai naudojama kaip estetinė tranzicijos dalis choreografijoje: ji parodo lankstumą, balansą ir sceninę išraišką. Nors pati pozicija nėra atskirai skaičiuojamas techninis šuolis ar pasukimas, ji prisideda prie programos komponentų vertinimo (choreografijos, atlikimo ir interpretacijos). Daug populiarumo elementui suteikė 2006 m. žiemos olimpinėse žaidynėse atliktas Shizuka Arakawa Ina Bauer — jos gili nugaros lenktis ir užfiksuota fotografija išpopuliarino šią pozą, ypač Japonijoje. Dėl Arakawa atlikimo japonų kalboje terminas kartais asocijuojamas su lenkimu atgal.
Mokymasis ir saugumas
- Fiziniai reikalavimai: reikia lankstumo nugaros ir klubų bei stiprių kojų ir pėdų raumenų.
- Treniruotės sausumo salėje: tempimo pratimai, jėgos treniruotės ir pusiausvyros pratimai padeda saugiai įvaldyti pozą.
- Progresija: pradėti nuo mažesnio atsilošimo ir geros atramos, vėliau pamažu didinti gylį. Reikėtų dirbti su treneriu, kad būtų išvengta nugaros ar kelių traumų.
- Bendra sauga: atlikdami Ina Bauer šiltoje, kontroliuojamoje aplinkoje, venkite staigių posūkių ir per didelio tempimo be tinkamo pasiruošimo.
Dažniausios klaidos
- Per didelis nugaros lenkimas be reikiamo lankstumo ir jėgos — rizika nugaros skausmui.
- Neteisingas ašmenų kampas — priekinė koja neturi stovėti per dideliu arba per mažu kampu, kitaip prarandama trajektorija.
- Klubų asimetrija — mėginant „atstatyti“ poziciją tik liemeniu, o ne kojomis, sumažėja stabilumas.
Ina Bauer yra elegantiškas ir efektingas elementas, reikalaujantis technikos, pusiausvyros ir choreografinio pojūčio. Tinkamai išmoktas, jis gali tapti stipria išraiškos priemone kiekvieno čiuožėjo programoje.

