Instrukcijos (informatikos mokslas)
Kompiuterių moksle instrukcija yra viena procesoriaus operacija, apibrėžta procesoriaus instrukcijų rinkinyje.
Instrukcijos dydis arba ilgis yra labai įvairus - nuo vos 4 bitų kai kuriuose mikrovaldikliuose iki kelių baitų kai kuriose labai ilgų instrukcijų žodžių (VLIW) sistemose. Daugumos šiuolaikinių procesorių, naudojamų asmeniniuose kompiuteriuose, pagrindiniuose kompiuteriuose ir superkompiuteriuose, instrukcijų dydis yra nuo 16 iki 64 bitų. Kai kuriose architektūrose, ypač redukuoto instrukcijų rinkinio kompiuteriuose, instrukcijos yra fiksuoto ilgio, paprastai atitinkančio tos architektūros žodžio dydį.
Tradicinėse architektūrose instrukciją sudaro opkodas, nurodantis atliekamą operaciją, pavyzdžiui, "pridėti atminties turinį prie registro", ir nulis ar daugiau operandų, kurie gali nurodyti registrus, atminties vietas arba tiesioginius duomenis. Operandų žymenys gali turėti adresavimo režimus, lemiančius jų reikšmę, arba gali būti fiksuotuose laukuose.
VLIW architektūrose, kurioms priklauso daugelis mikrokodo architektūrų, vienu metu atliekamos kelios operacijos ir operandai nurodomi vienoje instrukcijoje.
Instrukcijos retai nurodomos mašininio kodo forma; jas gali nurodyti programuotojai, naudodami asemblerio kalbą, arba, dažniau, jas gali generuoti kompiliatoriai.
Yra dar viena bendresnė "instrukcijos" apibrėžtis, susijusi ne tik su procesoriaus instrukcijų rinkiniu: Instrukcija" gali būti bet koks vykdytinos kompiuterio programos elemento atvaizdavimas.
Susiję puslapiai
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra kompiuterių mokslo instrukcija?
A: Kompiuterių moksle instrukcija yra viena procesoriaus operacija, apibrėžta procesoriaus instrukcijų rinkinyje.
K: Kokio ilgio gali būti instrukcijos?
A: Instrukcijos dydis arba ilgis gali būti labai įvairus: nuo 4 bitų kai kuriuose mikrovaldikliuose iki kelių baitų kai kuriose labai ilgų instrukcijų žodžių (VLIW) sistemose. Daugumos šiuolaikinių procesorių, naudojamų asmeniniuose kompiuteriuose, pagrindiniuose kompiuteriuose ir superkompiuteriuose, instrukcijų dydis yra nuo 16 iki 64 bitų. Kai kuriose architektūrose, ypač RISC (Reduced Instruction Set Computers), instrukcijos yra fiksuoto ilgio, paprastai atitinkančio tos architektūros žodžio dydį.
K: Ką apima instrukcija?
A.: Instrukciją sudaro opkodas, nurodantis atliekamą operaciją, pavyzdžiui, "pridėk atminties turinį prie registro", ir nulis ar daugiau operandų, kurie gali nurodyti registrus, atminties vietas arba tiesioginius duomenis. Operandų žymenys gali turėti adresavimo režimus, lemiančius jų reikšmę, arba gali būti fiksuotuose laukuose. VLIW architektūrose vienoje instrukcijoje vienu metu nurodomos kelios operacijos ir operandai.
K: Kaip paprastai nurodomos instrukcijos?
A: Instrukcijos retai nurodomos naudojant jų mašininio kodo formą; jas gali nurodyti programuotojai, naudodami asemblerio kalbą, arba dažniau jas generuoja kompiliatoriai.
K: Ar yra kitas "instrukcijos" apibrėžimas?
A: Taip, yra dar viena bendresnė "instrukcijos" apibrėžtis, susijusi ne tik su procesoriaus instrukcijų rinkiniu, kuris yra bet koks vykdytinos kompiuterio programos elemento atvaizdavimas.
K: Ar visos instrukcijos yra vienodo dydžio?
Atsakymas: Ne, instrukcijų dydis arba ilgis labai skiriasi priklausomai nuo naudojamo procesoriaus tipo - nuo 4 bitų iki keleto baitų VLIW sistemose, o daugumos šiuolaikinių procesorių dydis yra 16-64 bitai, tuo tarpu RISC architektūros paprastai turi fiksuoto ilgio instrukcijas, atitinkančias tos architektūros žodžio dydį.
