Džekas Žagintojas — nenustatytas serijinis žudikas Whitechapel 1888
Džeko Žagintojo 1888 Whitechapel byla: faktai, aukos, laiškai ir neišspręstos paslaptys apie vieną žinomiausių nenustatytų serijinių žudikų.
Džekas Plėšikas - tai nenustatyto serijinio žudiko vardas. Jis veikė 1888 m. vasarą ir rudenį Londono (Anglija) Whitechapel rajone, kuris tuo metu garsėjo gyventojų pertekliumi, skurdu ir prostitucija. Rajonas buvo perpildytas, gyveno daug imigrantų ir benamių, o policijos pajėgos bei socialinės paslaugos buvo gerokai per silpnos, kad galėtų efektyviai kovoti su nusikalstamumu.
Tikimos aukos
Pagrindinės aukos, kurias, kaip manoma, nužudė Plėšikas, yra penkios moterys, dažnai vadinamos „kanoninėmis penketu“. Visos buvo smurtiniu būdu užpultos ir sunkius sužalojimus patyrusios; kai kurias pjaustė, o kai kurioms buvo išimti vidaus organai — tai leido tyrėjams manyti apie tam tikrą nuolatinius metodus (modus operandi): giminių kandimas, gerklės perpjovimas ir pilvo srities mutilacijos.
- Mary Ann Nichols – 43 metai (rasta rugpjūčio 31 d.). Rasta Buck's Row (dabar Durward Street), Spitalfields. Jos kūnas buvo surastas ankstyvą rytą su pjūviais kakle ir pilvo srityje.
- Annie Chapman – 42 metai (rasta rugsėjo 8 d.). Rasta prie 29 Hanbury Street kiemo (Spitalfields). Nustatyta panaši kaklo ir pilvo sužalojimų schema, kaip ir ankstesnei aukai.
- Elizabeth Stride – 44 metai (rasta rugsėjo 30 d.). Rasta Dutfield's Yard prie Berner Street. Jos kūnas turėjo pjūvį per gerklę, bet nebūdavo tokių išsamiai atliktų mutilacijų kaip kai kurioms kitoms aukoms; dėl to ne visi tyrėjai sutiko, kad ji priskirtina tam pačiam žudikui.
- Catherine Eddowes – 46 metai (rasta rugsėjo 30 d.). Rasta Mitre Square, City of London. Tą pačią naktį kaip ir Stride — vadinamasis „double event“ (dvi žudynės per vieną naktį). Eddowes buvo stipriai sužalota ir jos kūno dalys buvo pjaustytos.
- Mary Jane Kelly – apie 25 metų (rasta lapkričio 9 d.). Rasta jos kambaryje 13 Miller's Court (Dorset Street), Spitalfields. Tai buvo brutaliausiai atlikta žmogžudystė — kūnas buvo labai išniekintas, o sužalojimai ženkliai ryškesni nei ankstesnėse bylose.
Raiška žiniasklaidoje ir laiškai
Tuo metu laikraščiai intensyviai rašė apie nusikaltimus ir skleidė paniką tarp gyventojų. Policija sulaukė daugybės laiškų iš asmenų, kurie teigė esą žudikas arba žino jo tapatybę; kai kurie laiškai buvo pasirašyti „Džekas Žagintojas“ („Jack the Ripper“). Ypatingai žinomi yra keli laiškai — pvz., vadinamasis „Dear Boss“ (kurio pavadinimas ir suteikė populiarią pravardę) bei „From Hell“, kartu su laišku siųstas organas. Dalis šių laiškų vėliau pripažinti pramanymais ar sensacijų ieškojimu, todėl jų autentiškumas tebėra abejonė.
Tyrimas ir sunkumai
Tyrimą vedė Metropolitan Police (Scotland Yard) kartu su City of London Police. Tyrėjai susidūrė su daugybe problemų: nepakankami forensikos metodai, prasta gatvių apšvietimo sistema, didelis liudininkų prieinamumas ir sensacingumas spaudoje, kuris trukdė profesionalų darbą. Tai sukėlė viešą nepasitenkinimą policijos darbu ir politinį spaudimą greitai surasti kaltininką.
Kaltininkai ir teorijos
Nors per daugiau nei šimtą metų pasiūlyta daugybė įtariamųjų (tarp jų — gydytojai, kirpėjai, gydytojai-internai, emigrantai ir net tam tikros viešosios figūros), nė vienas asmuo negavo neabejotino teisinio pripažinimo kaip žudikas. Iš populiarių kandidatų dažnai minimi Montague John Druitt, Aaron Kosminski, Walter Sickert, Francis Tumblety ir kiti. Kai kuriuos iš jų jungia galimi motyvai ar aplinkybės, tačiau trūksta neginčijamų įrodymų.
Paveldas ir įtaka
Ši byla paliko didelį pėdsaką kultūroje ir kolektyvinėje atmintyje: ji paskatino gausų literatūros, kino ir televizijos kūrinių srautą, sukūrė miesto legendas apie Whitechapel ir „Džeko Plėšiko“ figūrą. Turizmas East End ir iki šiol naudoja istoriją kaip traukos objektą. Teisėsaugos požiūriu, byla išryškino poreikį geresniems tyrimo metodams ir ilgainiui prisidėjo prie kriminalistikos vystymosi.
Išvados
„Džekas Plėšikas“ išlieka vienas garsiausių ir paslaptingiausių istorijos nenustatytų serijinių žudikų. Nors apie bylas daug rašyta ir nagrinėta naudojant tiek tradicinius, tiek modernius metodus (įskaitant DNR analizę), tapatybė lieka neaiški, o byla — vienu iš labiausiai aptarinėjamų XIX a. kriminalinių nutikimų.
Iliustracija iš to meto laikraščio, kurioje pavaizduotas Džekas Plėšikas.
Kas buvo Džekas Plėšikas?
Niekas nežino, kas iš tikrųjų buvo Džekas Žagintojas. Kai kurie mano, kad jis galėjo būti gydytojas arba mėsininkas, nes žudė ir pjaustė moteris panašiai, kaip chirurgas atlieka operaciją arba kaip mėsininkas išpjauna gyvūną. Visos žmogžudystės įvykdytos savaitgaliais, todėl tai galėjo būti žmogus, kuris negyveno Londone, bet savaitgaliais lankydavosi mieste, arba žmogus, kuris dirbo savaitės metu ir buvo laisvas tik savaitgaliais. 2014 m. rugsėjį viena tyrimų grupė pareiškė, kad nustatė, jog Džekas Plėšikas yra 23 metų žydų imigrantas iš Vidurio Europos, vardu Aaronas Kosminskis.
Pirmosios Džeko Žagintojo žmogžudystės
Plėšikas garsėjo žiauriomis žmogžudystėmis. Jis dažnai žalodavo savo aukas, dažniausiai žudydamas jas perpjaudamas gerklę, beveik iki galvos nukirtimo, ir kelis kartus smogdamas peiliu, ypač į pilvą. Rugpjūčio 30 d. apie 23 val. Mary Ann Nichols buvo pastebėta einanti Whitechapel Road; 00.30 val. ji buvo pastebėta išeinanti iš užeigos Brick Lane, Spitalfields. Po valandos ji buvo išvaryta iš 18 Thrawl Street, nes jai trūko keturių pensų lovai, paskutiniais žodžiais leisdama suprasti, kad pinigus netrukus užsidirbs gatvėje, pasinaudojusi įsigytu nauju kapišonu. Vėliau, likus valandai iki mirties, Nelly Holland ją matė Osborn gatvės ir Whitechapel Road kampe 02.30 val. N. Nichols teigė, kad ji buvo uždirbusi tiek pinigų, kad galėtų tris kartus susimokėti už savo lovą, bet viską išgerdavo, tai buvo paskutinis kartas, kai ją matė gyvą. Po valandos ji buvo rasta negyva gulinti priešais uždarą įėjimą į tvartą Buck's Row (nuo tada pervadinta Durward Street), Whitechapel, su perpjauta gerkle ir perrėžtu pilvu. Niekas nieko nematė ir negirdėjo, rugsėjo 8 d. žudikas smogė dar kartą: apie 5.30 val. ryto Annie Chapman buvo pastebėta kalbanti su vyriškiu prie pat Hanbury gatvės 29 namo kiemo, Spitalfildse. Ponia Long apibūdino jį kaip vyresnį nei keturiasdešimties, šiek tiek aukštesnį už Čapman, tamsaus gymio, užsienietiškos išvaizdos, "šabakštyno". Jis dėvėjo skrybėlę su elnio kotu ir tamsų paltą, dailidė Albertas Kadošas po kelių sekundžių įėjo į gretimą Hanberio gatvės 27 namo kiemą ir išgirdo balsus kieme, po kurių pasigirdo garsas, kad kažkas atsitrenkė į tvorą. Čapmano kūną 1888 m. rugsėjo 8 d. prieš pat 6 val. ryto aptiko 29-ojo namo gyventojas, turgaus nešikas Džonas Deivisas. Ji gulėjo ant žemės netoli durų galiniame kieme. Jos gerklė buvo perpjauta iš kairės į dešinę, ji buvo išdarkyta, o žarnos iš pilvo buvo išmėtytos per abu pečius. Apžiūrint ją morge paaiškėjo, kad trūksta dalies gimdos. Čapman iškištas liežuvis ir patinęs veidas leido daktarui Filipsui manyti, kad prieš perpjaunant gerklę ji galėjo būti uždusinta ant kaklo užmauta nosinaite.
Laiškai
"Gerbiamas šefas"
Po dviejų savaičių buvo atsiųstas laiškas, kurį, kaip teigiama, parašė pats žudikas. Laiškas, gautas 1888 m. rugsėjo 27 d., buvo pasirašytas: "Yours Truly, Jack the Ripper". Nuo to laiko teisėsauga ir laikraščiai jį vadino Plėšiku. Laiške buvo rašoma:
Gerbiamas viršininke,
Vis girdžiu, kad policija mane sugavo, bet kol kas nenustatė. Juokiausi, kai jie atrodo tokie protingi ir kalba apie tai, kad yra teisingame kelyje. Tas juokelis apie odinę prijuostę man sukėlė tikrų tikriausią šleikštulį. Aš esu nusileidęs kurvoms ir nenustosiu jų plėšyti, kol manęs nesučiups. Grandiozinis darbas paskutinis darbas buvo. Nesuteikiau moteriai laiko sušukti. Kaip jie gali mane dabar pagauti. Aš myliu savo darbą ir noriu pradėti iš naujo. Netrukus išgirsite apie mane su mano juokingais žaidimais. Per paskutinį darbą išsaugojau šiek tiek tinkamos raudonos medžiagos imbierinio alaus butelyje rašyti, bet ji sutirštėjo kaip klijai ir negaliu jos naudoti. Raudonas rašalas, tikiuosi, yra pakankamai tinkamas ha. ha. ha. Kitą darbą, kurį atliksiu, nupjausiu merginai ausis ir nusiųsiu policijos pareigūnams, kad būtų linksma, ar ne? Laikyk šį laišką pas save, kol padarysiu dar šiek tiek darbo, o tada iškart išdalyk. Mano peilis toks gražus ir aštrus, kad noriu tuoj pat imtis darbo, jei tik pasitaikys proga. Sėkmės. Jūsų nuoširdžiai
Džekas PlėšikasNeprieštaraukite, kad duočiau prekės pavadinimą
PS Wasnt pakankamai geras, kad galėtumėte paskelbti tai, kol aš turiu visus raudoną rašalą nuo mano rankų prakeikimas dar nėra sėkmės. Jie sako, kad dabar esu gydytojas. ha ha ha
"Iš pragaro"
1888 m. spalio 16 d. laišką "Iš pragaro" gavo Whitechapel budrumo komiteto vadovas George'as Luskas. Rašysena ir stilius nepanašūs į laiško "Gerbiamasis bosas" ir atviruko rašyseną. Laiškas buvo atsiųstas kartu su nedidele dėžute, kurioje Luskas aptiko pusę inksto, užkonservuoto "vyno spirite" (etanolyje). Žudikas buvo pašalinęs kairįjį Eddoweso inkstą. Rašytojas teigė, kad trūkstamą inksto pusę "iškepė ir suvalgė". Dėl inksto nesutariama: vieni tvirtina, kad jis priklausė Eddowesui, o kiti teigia, kad tai buvo tik šiurpus pokštas. Inkstą ištyrė Londono ligoninės daktaras Tomas Openshaw, kuris nustatė, kad jis yra žmogaus ir iš kairės pusės, tačiau (priešingai klaidingiems laikraščių pranešimams) negalėjo nustatyti jo lyties ar amžiaus. Vėliau Openshaw taip pat gavo laišką, pasirašytą "Džekas Plėšikas".
Dabar jau dingusio laiško "Iš pragaro", pažymėto 1888 m. spalio 15 d. pašto ženklu, fotografinė kopija.
Dvigubos žmogžudystės
Elizabeth Stride ir Catherine Eddowes buvo nužudytos ankstų 1888 m. rugsėjo 30 d., sekmadienio rytą. Stride kūnas buvo rastas apie 1 val. nakties Dutfieldo kieme, esančiame prie Berner gatvės (dabar Henriques gatvė) Whitechapel rajone. Mirties priežastis - vienas aiškus pjūvis, kuris nutraukė pagrindinę arteriją kairėje kaklo pusėje. Neaiškumų dėl to, ar Strido nužudymą reikėtų priskirti Plėšikui, ar jis buvo nutrauktas užpuolimo metu, kyla dėl to, kad nėra pilvo sužalojimų. Liudytojai, kurie teigė matę Stride su vyru anksčiau tą naktį, pateikė skirtingus apibūdinimus: vieni teigė, kad jos palydovas buvo šviesus, kiti - tamsus; vieni sakė, kad jis buvo apsirengęs netvarkingai, kiti - gerai. Eddoweso kūnas buvo rastas Mitro aikštėje, Londono Sityje, praėjus trims ketvirtadaliams valandos po Stride kūno. Gerklė buvo perrėžta, o pilvas perrėžtas ilga, gilia, dantyta žaizda. Buvo pašalintas kairysis inkstas ir didžioji gimdos dalis. Vietinis gyventojas Džozefas Lorendas (Joseph Lawende), kuris prieš pat žmogžudystę su dviem draugais ėjo pro aikštę, aprašė, kad matė šviesiaplaukį, susigūžusį vyrą su moterimi, kuri galėjo būti Eddowes. Tačiau jo draugai negalėjo patvirtinti jo apibūdinimo. Vėliau Eddoweso ir Stride'o žmogžudystės buvo pavadintos "dvigubu įvykiu". Dalis kruvinos Eddoweso prijuostės buvo rasta prie įėjimo į daugiabutį Goulston gatvėje, Whitechapel. Kai kurie užrašai ant sienos virš prijuostės dalies, kurie tapo žinomi kaip Goulstono gatvės graffito, rodos, bylojo apie žydą ar žydus, tačiau buvo neaišku, ar graffito parašė žudikas, kai numetė prijuostės dalį, ar tai buvo atsitiktinis užrašas.Policijos komisaras Charlesas Warrenas baiminosi, kad graffito gali sukelti antisemitines riaušes, ir įsakė jį nuplauti prieš aušrą. Atvirukas "Saucy Jacky" buvo pažymėtas 1888 m. spalio 1 d. pašto antspaudu ir tą pačią dieną gautas Centrinėje naujienų agentūroje. Rašysena buvo panaši į laiško "Gerbiamasis šefe" rašyseną. Jame minima, kad dvi aukos buvo nužudytos labai arti viena kitos: Šį kartą tai buvo "dvigubas įvykis", kuris, kaip manoma, reiškia Strido ir Eddoweso nužudymus. Buvo teigiama, kad laiškas išsiųstas prieš nužudymų paviešinimą, todėl mažai tikėtina, kad kranklys būtų turėjęs tokių žinių apie nusikaltimą, tačiau pašto antspaudas buvo uždėtas praėjus daugiau nei 24 valandoms po nužudymų, t. y. gerokai po to, kai žurnalistai ir apylinkės gyventojai jau žinojo detales.
Nusikaltimų pabaiga
Mary Jane Kelly buvo pastebėta su "žydiškos išvaizdos" vyru. Kelly ir vyras nuėjo į jos kambarį Miller's Court 13. Elizabeth Prater, kurią pažadino per kaklą einantis kačiukas, ir Sarah Lewis pranešė apie 4 val. ryto išgirdusios silpną šauksmą "Žmogžudystė!", tačiau į tai nereagavo, nes, jų teigimu, East Ende tokius šūksnius girdėti įprasta. Jos teigė nemiegojusios ir visą naktį girdėjusios, kaip į kiemą įeina ir išeina žmonės. Jai atrodė, kad girdėjo, kaip kažkas išėjo iš gyvenamosios vietos apie 5.45 val. ryto. 1888 m. lapkričio 9 d., penktadienį, 1888 m. lapkričio 9 d., 10.45 val. ryto, kitą rytą, gulintį ant lovos, buvo aptiktas šiurpiai išniekintas Kelly kūnas. Gerklė buvo perpjauta iki pat stuburo, o pilvas beveik ištuštintas. Trūko širdies.
Po Mary Jane Kelly nužudymo plėšikų žmogžudystės staiga nutrūko. Džeko Žagintojo tapatybė nežinoma. Nors daugelis istorikų turi įvairių nuomonių ir teorijų, kas buvo Džekas Žagintojas, tikriausiai niekada nebus žinoma, kas jis buvo.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas buvo Džekas Plėšikas?
Atsakymas: Džekas Plėšikas buvo nenustatytos tapatybės serijinis žudikas, kuris 1888 m. vasarą ir rudenį aktyviai veikė Londono (Anglija) Vitečapelio rajone.
K: Kur veikė Džekas Žagintojas?
A: Džekas Žagintojas veikė Londono (Anglija) Whitechapel rajone, kuris garsėjo gyventojų pertekliumi ir prostitucija.
K: Kas buvo pagrindinės Džeko Plėšiko aukos?
A: Pagrindinės Džeko Žagintojo aukos buvo penkios prostitutės: Mary Ann Nichols, Annie Chapman, Elizabeth Stride, Catherine Eddowes ir Mary Jane Kelly.
K: Kada buvo įvykdytos žmogžudystės?
A: Žmogžudystės įvykdytos 1888 m. vasarą ir rudenį.
K: Kokią reikšmę turėjo Londono laikraščiuose ir policijoje gauti pašaipūs laiškai?
A: Išjuokiamieji laiškai buvo pasirašyti "Džekas Plėšikas" ir atskleidė, kad žudikas troško dėmesio ir šlovės.
K: Ar per Džeko Žagintojo siaubo laikotarpį buvo užregistruota kitų žmogžudysčių?
A: Taip, tuo pačiu metu buvo pranešta apie kitas žmogžudystes, tačiau nebuvo manoma, kad jas įvykdė Džekas Plėšikas.
K: Kuo Džekas Žagintojas pasižymėjo prieš nužudydamas savo aukas?
A: Žinoma, kad prieš nužudydamas savo aukas Džekas Žagintojas su jomis užsiimdavo seksu.
Ieškoti