Džekas Plėšikas - tai nenustatyto serijinio žudiko vardas. Jis veikė 1888 m. vasarą ir rudenį Londono (Anglija) Whitechapel rajone, kuris tuo metu garsėjo gyventojų pertekliumi, skurdu ir prostitucija. Rajonas buvo perpildytas, gyveno daug imigrantų ir benamių, o policijos pajėgos bei socialinės paslaugos buvo gerokai per silpnos, kad galėtų efektyviai kovoti su nusikalstamumu.

Tikimos aukos

Pagrindinės aukos, kurias, kaip manoma, nužudė Plėšikas, yra penkios moterys, dažnai vadinamos „kanoninėmis penketu“. Visos buvo smurtiniu būdu užpultos ir sunkius sužalojimus patyrusios; kai kurias pjaustė, o kai kurioms buvo išimti vidaus organai — tai leido tyrėjams manyti apie tam tikrą nuolatinius metodus (modus operandi): giminių kandimas, gerklės perpjovimas ir pilvo srities mutilacijos.

  • Mary Ann Nichols – 43 metai (rasta rugpjūčio 31 d.). Rasta Buck's Row (dabar Durward Street), Spitalfields. Jos kūnas buvo surastas ankstyvą rytą su pjūviais kakle ir pilvo srityje.
  • Annie Chapman – 42 metai (rasta rugsėjo 8 d.). Rasta prie 29 Hanbury Street kiemo (Spitalfields). Nustatyta panaši kaklo ir pilvo sužalojimų schema, kaip ir ankstesnei aukai.
  • Elizabeth Stride – 44 metai (rasta rugsėjo 30 d.). Rasta Dutfield's Yard prie Berner Street. Jos kūnas turėjo pjūvį per gerklę, bet nebūdavo tokių išsamiai atliktų mutilacijų kaip kai kurioms kitoms aukoms; dėl to ne visi tyrėjai sutiko, kad ji priskirtina tam pačiam žudikui.
  • Catherine Eddowes – 46 metai (rasta rugsėjo 30 d.). Rasta Mitre Square, City of London. Tą pačią naktį kaip ir Stride — vadinamasis „double event“ (dvi žudynės per vieną naktį). Eddowes buvo stipriai sužalota ir jos kūno dalys buvo pjaustytos.
  • Mary Jane Kelly – apie 25 metų (rasta lapkričio 9 d.). Rasta jos kambaryje 13 Miller's Court (Dorset Street), Spitalfields. Tai buvo brutaliausiai atlikta žmogžudystė — kūnas buvo labai išniekintas, o sužalojimai ženkliai ryškesni nei ankstesnėse bylose.

Raiška žiniasklaidoje ir laiškai

Tuo metu laikraščiai intensyviai rašė apie nusikaltimus ir skleidė paniką tarp gyventojų. Policija sulaukė daugybės laiškų iš asmenų, kurie teigė esą žudikas arba žino jo tapatybę; kai kurie laiškai buvo pasirašyti „Džekas Žagintojas“ („Jack the Ripper“). Ypatingai žinomi yra keli laiškai — pvz., vadinamasis „Dear Boss“ (kurio pavadinimas ir suteikė populiarią pravardę) bei „From Hell“, kartu su laišku siųstas organas. Dalis šių laiškų vėliau pripažinti pramanymais ar sensacijų ieškojimu, todėl jų autentiškumas tebėra abejonė.

Tyrimas ir sunkumai

Tyrimą vedė Metropolitan Police (Scotland Yard) kartu su City of London Police. Tyrėjai susidūrė su daugybe problemų: nepakankami forensikos metodai, prasta gatvių apšvietimo sistema, didelis liudininkų prieinamumas ir sensacingumas spaudoje, kuris trukdė profesionalų darbą. Tai sukėlė viešą nepasitenkinimą policijos darbu ir politinį spaudimą greitai surasti kaltininką.

Kaltininkai ir teorijos

Nors per daugiau nei šimtą metų pasiūlyta daugybė įtariamųjų (tarp jų — gydytojai, kirpėjai, gydytojai-internai, emigrantai ir net tam tikros viešosios figūros), nė vienas asmuo negavo neabejotino teisinio pripažinimo kaip žudikas. Iš populiarių kandidatų dažnai minimi Montague John Druitt, Aaron Kosminski, Walter Sickert, Francis Tumblety ir kiti. Kai kuriuos iš jų jungia galimi motyvai ar aplinkybės, tačiau trūksta neginčijamų įrodymų.

Paveldas ir įtaka

Ši byla paliko didelį pėdsaką kultūroje ir kolektyvinėje atmintyje: ji paskatino gausų literatūros, kino ir televizijos kūrinių srautą, sukūrė miesto legendas apie Whitechapel ir „Džeko Plėšiko“ figūrą. Turizmas East End ir iki šiol naudoja istoriją kaip traukos objektą. Teisėsaugos požiūriu, byla išryškino poreikį geresniems tyrimo metodams ir ilgainiui prisidėjo prie kriminalistikos vystymosi.

Išvados

„Džekas Plėšikas“ išlieka vienas garsiausių ir paslaptingiausių istorijos nenustatytų serijinių žudikų. Nors apie bylas daug rašyta ir nagrinėta naudojant tiek tradicinius, tiek modernius metodus (įskaitant DNR analizę), tapatybė lieka neaiški, o byla — vienu iš labiausiai aptarinėjamų XIX a. kriminalinių nutikimų.