Chalistanas (Khalistan): sikhų nacionalistinis judėjimas Pandžaboje

Chalistanas (Khalistan): išsami sikhų nacionalistinio judėjimo Pandžabe istorija, pagrindiniai įvykiai, grupės ir konfliktai bei jų poveikis regionui.

Chalistano judėjimas yra sikhų nacionalistinis judėjimas, siekiantis sukurti nepriklausomą sikhų valstybę Pandžaboje — teritorijoje, kurią istoriniu ir demografiniu požiūriu dalija dabartinė Pakistano Pandžabo dalis ir šiaurės vakarų Indijoje. Kai kurie judėjimo šalininkai nurodo kaip būsimos valstybės sostinę Lahore, miestą, kuriame šimtmečius buvo sutelktas Sikhų imperijos centras, įkurtas maharadža Randžito Singho laikais. Judėjimą sudaro įvairios organizacijos ir judėjimo formos — nuo politinių diskusijų ir diasporos lobistinės veiklos iki ginkluotų grupuočių, pavyzdžiui, Khalistan Liberation Force ir Babbar Khalsa.

Istorinė ir politinė pradžia

Chalistano idėjos šaknys siejamos su Pandžabo politine ir religine tapatybe po 1947 m. Indijos ir Pakistano padalijimo. Dalis sikhų bendruomenės kėlė klausimus dėl regioninės autonomijos, ekonominių teisių ir religinių laisvių. 1973 m. Akali Dal partija pateikė Anandpuru Sahib rezoliuciją, kurioje reikalauta platesnės autonomijos Pandžabui — tai vėliau tapo svarbia diskusijų tarp sikhų politikų dalimi.

Organizacijos ir lyderiai

Per 1970–1980 m. atsirado įvairių aktorių, tiek politinių, tiek radikalių. Kai kurie reikšmingi veiksniai ir asmenys:

• Džagžitas Singhas Čauhanas (Jagjit Singh Chauhan) — aktyvus judėjimo skleidėjas užsienyje; Balandžio 12 d., 1980 jis paskelbė Anandpur Sahibe apie Nacionalinės Chalistano tarybos įkūrimą, nurodydamas save kaip jos pirmininką, o Balbir Singh Sandhu — kaip generalinį sekretorių. Gegužės mėn. 1980 Čauhanas atvyko į Londoną ir paskelbė apie Khalistano įkūrimą; panašius pareiškimus skelbė ir Amritsare.
• Jarnailas Singhas Bhindranvalė — dvasinis lyderis, tapęs svarbia figūra Pandžaboje ir susijęs su judėjimo radikaliąja dalimi 1970–1980 m.
• Organizacijos, susijusios su ginkluotu pasipriešinimu, pavyzdžiui, Khalistan Liberation Force, Khalistan Commando Force, Babbar Khalsa (ir jos tarptautinės atšakos), International Sikh Youth Federation ir kt.

1984 m. – krizė ir radikalizacija

Prieš vidurį 1980-ųjų didelę reikšmę turėjo įtampa tarp centrinių Indijos valdžios ir dalies Pandžabo politikos bei radikalių grupių. Šios įtampos kulminacija buvo 1984 m. gegužę vykdyta kariuomenės operacija prie Amritsaro šventųjų vietų komplekso (Golden Temple), žinoma kaip Operation Blue Star. Operacija sukėlė plačias pasekmes: ji smarkiai paveikė sikhų visuomenės nuotaikas, paskatino keršto aktus ir lėmė politinį bei socialinį skilimą.

Po operacijos įvyko Indijos ministrės pirmininkės Indiros Gandhės nužudymas (jos sargų, kurie buvo sikhai), o vėliau — plataus masto smurtas prieš sikhus 1984 m. rudenį, ypač Delio mieste. Šie įvykiai dar labiau radikalizavo dalį jaunimo ir paskatino ginkluotą pasipriešinimą Pandžaboje.

Insurgencija ir jos nutildymas

Per 1980–1990 m. Pandžabą sudrebino ginkluotas separatistinis judėjimas: įvyko tiek sukilimų, tiek represijų, taip pat plataus masto saugumo operacijų. Judėjimas pasiekė piką devintajame dešimtmetyje; tuo metu vyko tiek politinės kampanijos, tiek smurtiniai išpuoliai. Tačiau dešimtojo dešimtmečio pradžioje, dėl intensyvių saugumo pajėgų operacijų, vidaus skilimo, infiltracijų, teisinės prievartos ir sumažėjusio visuomenės palaikymo, sukilimas ėmė slūgti ir dauguma ginkluotų grupių prarado gebėjimą vykdyti plataus masto veiksmus.

Svarbu pažymėti, kad per šį laikotarpį abi pusės — tiek ginkluotos grupuotės, tiek valstybės institucijos — buvo kaltinamos žmogaus teisių pažeidimais: neteisėtais sulaikymais, kankinimais ir slaptomis operacijomis. Šie faktai turėjo ilgalaikių padarinių Pandžabo visuomenei.

Diaspora ir tarptautinis aspektas

Chalistano idėjos ir rėmėjai veikė ir už Indijos ribų, ypač Jungtinėje Karalystėje, Kanadoje ir JAV, kur didelė sikhų diaspora teikė politinę, finansinę ir propagandinę paramą. Kai kurios diasporos organizacijos prisidėjo prie judėjimo plėtros, o kai kurios ginkluotos grupės turėjo tarptautinių ryšių. Lygtai kai kurios grupės buvo pripažintos teroristinėmis tam tikrose valstybėse, o tai sudarė papildomų teisinių ir diplomatinio pobūdžio iššūkių.

Dabartinė padėtis

Nors ginkluotas separatizmas Pandžaboje gerokai sumažėjo nuo 1990-ųjų, Chalistano idėja vis dar išlieka kai kurių politinių ir diasporos grupių diskurse. Dauguma sikhų šiandien renkasi politinę veiklą ir kultūrinį atstovavimą per egzistuojančias partijas ir organizacijas, o didelė visuomenės dalis nepalaiko atskiros valstybes siekio. Tuo pačiu metu tema išlieka jautri — istorija, žaizdos ir atmintis apie 1980–ųjų įvykius daro įtaką politiniams santykiams ir tarpusavio pasitikėjimui tiek Indijoje, tiek tarp diasporos bendruomenių.

Santrauka

Chalistano judėjimas yra sudėtingas ir daugiasluoksnis reiškinys: jis jungia istorinius, religinius, kultūrinius ir politinius elementus. Nors jo radikalios formos per pastaruosius dešimtmečius prarado savo galią, idėjos ir atmintis apie kovas dėl Pandžabo autonomijos išlieka svarbios suprantant regiono politiką ir sikhų bendruomenės dinamikoje.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra Chalistano judėjimas?

K: Koks yra Chalistano judėjimo tikslas?

K: Kada buvo paskelbta Chalistano nepriklausomybė?

K: Kas paskelbė Chalistano tarybą?

K: Kas buvo organizacijos prezidentas ir generalinis sekretorius?

K: Kur Čauhanas paskelbė apie Khalistano įkūrimą?

K: Kiek laiko truko smurtas šio judėjimo metu?

Paieška pagal raidę