Argentinos Antarktida: istorija, pretenzijos ir mokslinės bazės
Argentinos Antarktida: istorija, teritorinės pretenzijos ir mokslinės bazės — nuo ankstyvųjų ekspedicijų iki dabartinių tyrimų ir gyvenamųjų stočių.
Argentinos Antarktida – tai ta Antarktidos dalis, į kurią Argentina pretenduoja kaip į savo nacionalinę teritoriją. Šios pretenzijos iš dalies sutampa su Didžiosios Britanijos ir Čilės reikalavimais į Antarktidos sektorius. Argentinos administracinė klasifikacija sieja šią teritoriją su provincija Tierra del Fuego per specialų departamentą „Antártida y Islas del Atlántico Sur“, todėl ji laikoma Argentinos nacionalinės teritorijos dalimi.
Istorija ir ankstyvos ekspedicijos
Argentinos ryšiai su Antarktida prasidėjo XX a. pradžioje. Vienas pirmųjų argentiniečių ant žemyno buvo Chosė Marija Sobralas, dalyvavęs 1901–1903 m. Švedijos daktaro Otto Nordenskiöldo ekspedicijoje. Argentina 1904 m. perėmė meteorologinę stotį Laurerio saloje (South Orkney), kuri netrukus tapo Orkados (Orcadas) baze — viena seniausių nuolat veikiančių Antarkties stočių pasaulyje. Po to Argentinos veikla regione plėtėsi: buvo įkuriamos naujos bazės ir vykdomos mokslinės bei logistikos operacijos. 1965 m. Argentinos kariškių ir tyrėjų ekspedicija, žinoma kaip „Operación 90“, buvo pirmoji oficiali Argentinos misija, pasiekusi Pietų ašigalį.
Teritorinės pretenzijos ir tarptautinis statusas
Argentina oficialiai deklaruoja teisę į sektorių Antarktidoje, kuris tradiciškai apibrėžiamas meridianais ir plyti pietiniuose platumose. Šios pretenzijos dalinai persidengia su Didžiosios Britanijos ir Čilės reikalavimais, todėl regionas yra jautrus suvereniteto klausimams. Tačiau nuo 1959 m. galioja Antarkties sutartis (Antarctic Treaty), kuri laikinai „užšaldo“ teritorines pretenzijas: sutartis neigia naujų pretenzijų pateikimą arba esminių pakeitimų pripažinimą, tuo pačiu skatina laisvą mokslinių tyrimų keitimąsi, demilitarizuoja žemyną ir saugo aplinką. Argentina yra vienos iš originalių sutarties šalių ir turi statusą konsultacinėje grupėje, todėl tęsia mokslinę bei administracinę veiklą Antarktidoje, nenutraukdama savo pretenzijų.
Mokslinės bazės ir gyventojai
Argentinos veiklą Antarktidoje koordinuoja Argentinos Antarkties institutas (Instituto Antártico Argentino), kuris planuoja ekspedicijas, tyrimus ir bendradarbiavimą su tarptautinėmis organizacijomis. Šalis eksploatuoja keliolika stočių, iš kurių dalis veikia nuolat, o kitos – sezoninės. Pagrindinės Argentinos bazės apima:
- Orcadas (Orcadas del Sur) – įkurta 1904 m., viena iš seniausiai nuolat veikiančių stočių;
- Esperanza – gyvenamoji bazė Antarktijos pusiasalyje, žinoma kaip vieta, kur 1978 m. gimė pirmasis žinomas žmogus Antarktidos žemyne;
- Marambio – svarbi logistiniu požiūriu dėl oro valdymo ir trumpų krovinių; turi ledo nusileidimo taką;
- Belgrano II ir San Martín – Pietų sektoriuose vykdomi meteorologijos, geologijos ir glacialogijos darbai;
- Carlini (anksčiau Jubany) ir Brown – laboratorijos biologijos, jūrų biologijos ir ekologijos tyrimams.
Paskutinio Argentinos nacionalinio gyventojų surašymo duomenimis, 2010 m. spalio mėn. (žiemą) šešiose nuolatinėse bazėse gyveno 230 žmonių. Vasariniais mėnesiais šis skaičius žymiai išauga dėl sezoninių ekspedicijų ir tyrimų — kituose šaltiniuose vasaros laikotarpiu personalas gali viršyti kelis šimtus darbuotojų.
Moksliniai tyrimai ir logistika
Argentinos mokslininkai Antarktidoje tiria klimatą, ledynus, atmosferos parametrus, ozono sluoksnio būklę, geologiją, biologinę įvairovę ir jūrų ekosistemas. Daug dėmesio skiriama klimato kaitos stebėsenai – ledynų tirpimui, banglenčių pokyčiams ir jūros lygiui. Logistiką palaiko specializuoti ledlaužiai, oro transportas (įskaitant Marambio oro uostą) ir mobilios bazinės pajėgos, kurios užtikrina tiek personalo rotaciją, tiek tyrimų įrangos pervežimą.
Kultūriniai ir politiniai aspektai
Argentinos interesas Antarktidoje turi ne tik mokslinį, bet ir politinį bei kultūrinį kontekstą: šalies valdžia skatina nuolatinį buvimą ir infrastruktūros plėtrą regione, o Antarktida dažnai minima nacionaliniuose politiniuose diskursuose bei švietimo programose. Vienu iš simbolinių įvykių laikomas 1978 m. gimęs kūdikis Esperanza bazėje, kuris tapo Argentinai svarbiu nacionaliniu simboliu regione.
Apibendrinant, Argentinos Antarktida – tai ilgalaikė politinė ir mokslinė Argentinai svarbi teritorija: šalis turi istorinius įsipareigojimus, nuolatines stotis, aktyvias mokslines programas ir tarptautinius įsipareigojimus pagal Antarkties sutartį, kuri reglamentuoja regiono veiklą ir tarptautinius santykius.
Geografija
Argentinos Antarktidos geografija turi kai kurių Patagonijos bruožų. Aukščiausios viršūnės yra į pietus nuo Antarktidos pusiasalio. Žemė yra po ledo danga.
Šiame regione vyrauja poliarinis klimatas su stipriais vėjais, sniegu ir tirštais debesimis.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas pretenduoja į Argentinos Antarktidą kaip į savo nacionalinę teritoriją?
Atsakymas: Argentina teigia, kad Argentinos Antarktida yra jos nacionalinės teritorijos dalis.
K: Kokios kitos šalys turi pretenzijų į Antarktidą?
A: Didžiosios Britanijos ir Čilės pretenzijos sutampa su Argentinos pretenzijomis į Antarktidą.
K: Koks Argentinos Antarktidos statusas Argentinos provincijų sistemoje?
A: Argentinos Antarktida yra Antarktidos ir Pietų Atlanto vandenyno salų provincijos Tierra del Fuego departamentas.
K: Kas buvo pirmasis argentinietis, įžengęs į Antarktidą, ir kada tai įvyko?
A: Pirmasis argentinietis, 1901 m. įžengęs į Antarktidą, buvo Chosė Marija Sobralas (José María Sobral).
K: Kada Orkado bazė pradėjo veikti visu pajėgumu?
A: Orkado bazė visiškai pradėjo veikti 1904 m.
K: Kada pirmoji argentiniečių ekspedicija pasiekė Pietų ašigalį?
A: Pirmoji Argentinos ekspedicija, pasiekusi Pietų ašigalį, buvo 1965 m. Operación 90.
K: Kas koordinuoja Argentinos veiksmus Antarktidoje?
A: Argentinos veiksmus Antarktidoje koordinuoja Argentinos antarktinis institutas (Instituto Antartico Argentino).
Ieškoti