Latino Moderne (LM) – tai dirbtinė tarptautinė pagalbinė kalba, kurią Davidas Th. Starkas sukūrė aštuntajame dešimtmetyje; pirmą kartą ji buvo paskelbta internete 1996 m. LM yra paremta IALA kalbos Interlingua gramatikos revizija: LM naudoja daug IALA žodžių, bet įveda kelis paprastus gramatinius pakeitimus, kad kalba taptų aiškesnė ir lankstesnė vartojimui. Pagrindinis autorių tikslas buvo išlaikyti Interlingua tarptautiškumą, tuo pačiu atkurti ir sustiprinti kai kurias morfologines priemones, kurios padeda aiškiau nurodyti sakinio dalis ir sintaksinę struktūrą.

Pagrindinės savybės

  • Atkuriamos veiksmažodžių asmenuojamosios galūnės – LM numato aiškesnes veiksmažodžių galūnes, kurios rodo asmenį ir skaičių, todėl mažiau priklauso nuo konteksto ar griežtos žodžių tvarkos.
  • Giminės ir skaičiaus suderinimas – daiktavardžiai, būdvardžiai ir artikai sutampa gimine ir skaičiumi, kas palengvina prielaidų skaitymą ir supratimą.
  • Aiškesnė įvardžių formų sistema – LM labiau išplėtoja įvardžių linksnių ir formų skirtumus, kad būtų lengviau atskirti, kas yra veiksmo atlikėjas, o kas – objektas.
  • Laisvesnė žodžių tvarka – dėl aiškesnių morfologinių žymių sakinio tvarka gali būti laisvesnė nei Interlingua, leidžiant konstrukcijas, labiau tinkamas poezijai ar stiliaus įvairovei.
  • Paprastumas ir suderinamumas – daug LM pakeitimų yra paprasti ir lengvai išmokstami; daugelis jų atspindi ankstesnius pasiūlymus ir idėjas, kilusius iš pradinio IALA projekto.

Praktinis poveikis ir tikslai

LM kūrėjas tikėjosi, kad kalbos sklaida ir naudojimas padės spręsti bendravimo problemas tiek Europos Sąjungoje, tiek platesniame tarptautiniame kontekste. Kalbos tikslas – panašus į Interlingua, esperanto ar kitas pagalbines kalbas: palengvinti tarptautinį bendravimą, skatinti supratimą tarp tautų ir pasiūlyti neutralų, lengvai išmokstamą alternatyvą nuosavoms kalboms. Teisingai žiūrint, LM dažnai vertinama kaip tęsinys arba alternatyvus variantas IALA projektui, o ne kaip jam konkurencija.

Pavyzdžiai ir paaiškinimai

Žemiau pateikiami trumpi aprašomieji pavyzdžiai (iliustracinio pobūdžio), kurie paaiškina minėtus pokyčius. Jie nėra išsami oficiali gramatika, tačiau rodo, kaip LM siekia padidinti aiškumą:

  • Veiksmažodžių galūnės: vietoje visiškai nekaitomų formų LM gali turėti aiškesnes galūnes, nurodančias asmenį ir skaičių, todėl sakinio reikšmė mažiau priklauso nuo žodžių tvarkos.
  • Suderinimas: būdvardis ir artikulas dera su daiktavardžiu pagal giminę ir skaičių, tad skaitytojui aiškiau, kas apibūdinama.
  • Įvardžių formos: aiškios formos padeda atskirti subjektą, objektą ir kitus sakinio elementus net tada, kai žodžių tvarka nėra standartinė.

Naudojimas, prieinamumas ir kritika

LM nėra plačiai paplitusi pasauline prasme; jos pagrindinė vertė – kaip eksperimentinė ir pedagoginė priemonė, rodanti, kaip nedideli struktūriniai pakeitimai gali pagerinti tarptautinių žodžių aiškumą. Daug LM pasiūlymų yra kilę iš ankstyvųjų IALA diskusijų, todėl daugelis kalbos šalininkų laiko ją natūraliu Interlingua vystymosi etapu. Kritikai gali teigti, kad papildomų morfologinių žymų įvedimas šiek tiek padidina mokymosi krūvį lyginant su labai analitinėmis kalbomis, tačiau šalininkai pabrėžia, kad aiškumas ir lankstumas kompensuoja šį trūkumą.

Išvados

Latino Moderne – tai laisvesnė ir morfologiškai šiek tiek turtingesnė Interlingua alternatyva, kuri siekia pagerinti sakinių aiškumą bei leidžia kūrybiškesnį stilistinį vartojimą. Ji yra įdomus pavyzdys, kaip tarptautinė pagalbinė kalba gali būti tobulinama palaikant nuorodą į jau egzistuojančias tarptautiškas leksikas ir idėjas. Dėl paprastų pakeitimų LM gali būti sėkmingai naudojama kaip demonstracinė ar papildoma priemonė tarptautiniam bendravimui skatinti.