Loginis diskas – kas tai yra? Apibrėžimas ir pavyzdžiai
Sužinokite, kas yra loginis diskas: aiškus apibrėžimas, saugojimo tipai, pavyzdžiai ir praktiški sprendimai IT profesionalams bei pradedantiesiems.
Loginis diskas yra kompiuterijos sąvoka, žyminti saugojimo vietą, kurią operacinė sistema ir programos mato kaip atskirą „diską“, nors ši vieta gali neegzistuoti kaip vienas fizinis įrenginys. Loginiai diskai suteikia tam tikrą erdvę duomenims saugoti, bet skiriasi nuo realių (vadinamųjų fizinių) kietųjų diskų, kuriuos galima paliesti — loginis diskas gali būti sudarytas iš kelių fiziškai atskirų šaltinių arba būti visiškai virtualus.
Kur gali „gimtis“ loginis diskas
Dažniausiai pasitaikančios vietos, iš kurių gali susidaryti loginis diskas:
- Kietojo disko skirsnis standžiajame diske (pvz., C: arba D: Windows sistemoje) — tradicinis būdas išdėstyti saugyklą.
- Loginis tomas iš loginio tomo tvarkyklės (pvz., LVM Linux sistemoje), kai vienas loginis tomas gali apimti kelis fizinius diskus arba jų skirsnius.
- Kietųjų diskų derinys, pavyzdžiui, RAID sistemoje, kur loginis tomas aptarnauja kelis fizinius diskus (didelis našumas arba duomenų saugumas).
- Saugyklos tinklas (SAN) arba tinklo saugyklos sprendimai (NAS), kur loginis diskas gali būti pateikiamas per tinklą kaip virtualus diskas serveriui ar virtualiajai mašinai.
- Pagrindinė kompiuterio atmintis (RAM), kai laikinai naudojamos atminties failų sistemos (pvz., tmpfs Linux ar RAM diskai), kuriuose saugomi laikini failai ir kurie išsitrina išjungus sistemą.
Ką reiškia, kad diskas yra loginis
Diskas apibūdinamas kaip loginis, nes jis neegzistuoja kaip vienas atskiras fizinis vienetas. Tai gali reikšti, kad:
- Loginis diskas yra virtualus failas (pvz., VHD, VMDK), kurį naudoja virtualizacijos platformos.
- Loginis tomas apjungia kelių fizinių diskų ar skirsnių talpą ir prezentuoja ją kaip vieną atskirą įrenginį.
- Operacinė sistema priskiria montavimo tašką arba disko raidę, todėl programos dirba lyg su „tikru“ disku, nors iš tiesų duomenys saugomi kitur.
Pavyzdžiai ir praktiniai scenarijai
- Windows: standusis diskas padalintas į skirsnius — kiekvienas skirsnis matomas kaip atskiras loginis diskas (C:, D: ir kt.).
- Linux: LVM (Logical Volume Manager) leidžia sujungti kelis fizinius diskus į vieną loginį tomą, kurį galima dinamiškai išplėsti arba suspausti.
- Virtualizacija: VMware arba Hyper‑V virtualiosios mašinos naudoja failus (VMDK, VHD), kurie veikia kaip loginiai diskai.
- SAN/NAS: serveriui pateikiami loginiai diskai per iSCSI arba Fibre Channel, nors fizinė saugykla gali būti diskuose skirtinguose įrenginiuose.
- RAID: keli fiziniai diskai sukonfigūruoti taip, kad sistemoje atsirastų vienas loginis įrenginys, pasižymintis didesniu našumu arba atsparumu gedimams.
Privalumai ir trūkumai
Privalumai:
- Lankstumas: loginį diską galima lengviau išplėsti, suskaidyti ar perkelti nei fizinį diską.
- Virtualizacija ir konsolidacija: keli fiziniai ištekliai gali būti pateikti kaip vienas loginis diskas, supaprastinant valdymą.
- Saugumo ir atkūrimo galimybės: RAID, snapshot’ai ir rezervinės kopijos dažnai taikomos loginėms talpoms.
Trūkumai:
- Sudėtingesnis valdymas: reikia papildomų žinių (LVM, SAN, RAID konfigūravimas).
- Galimi našumo nuostoliai: jei loginis diskas priklauso nuo tinklo (PVZ., iSCSI) arba nuo daug sudėtingų sluoksnių, vėlavimai gali būti didesni.
- Priklausomybė nuo virtualizacijos sluoksnių: gedimas arba neteisinga konfigūracija gali paveikti daug sistemų vienu metu.
Kaip valdyti ir konfigūruoti loginius diskus
- Windows: Disk Management įrankis leidžia kurti skirsnius, formatuoti bei priskirti disko raides.
- Linux: LVM įrankiai (pvz., pvcreate, vgcreate, lvcreate) leidžia kurti ir keisti loginius tomus. Taip pat naudokite mkfs, mount ir fstab failą montavimui.
- Virtualizacijos platformos: valdykite virtualių diskų failus per savo hipervizorių (vCenter, Hyper‑V Manager ir kt.).
- SAN/NAS: konfigūruodami iSCSI arba Fibre Channel LUN’us, priskirkite juos serveriams kaip loginį įrenginį ir suformatuokite reikalinga failų sistema.
Priežiūra ir saugumas
- Reguliariai darykite atsargines kopijas, nes loginis diskas gali būti paveiktas tiek hardware, tiek programinės įrangos klaidų.
- Stebėkite našumą ir vėlavimus — tai padeda aptikti tinklo ar RAID problemų priežastis.
- Apsaugokite prieigą: užšifruokite svarbius loginius diskus (BitLocker, LUKS), ypač jei jie pateikiami per tinklą.
Apibendrinant: loginis diskas — tai operacinei sistemai pateikiama saugyklos dalis, kuri gali būti virtuali arba sudaryta iš kelių fizinių šaltinių. Tai leidžia lanksčiau valdyti talpą, tačiau reikalauja atidesnės konfigūracijos ir priežiūros, kad būtų užtikrintas našumas ir duomenų saugumas.
Kam jie mums reikalingi?
Kai 1956 m. IBM pirmą kartą išleido magnetinį diskinį kaupiklį (IBM 305), vienas diskas buvo tiesiogiai prijungtas prie sistemos, o kiekvienas diskas buvo valdomas kaip atskiras vienetas. Toliau tobulinant diskus paaiškėjo, kad patikimumas yra problema, todėl buvo sukurtos RAID technologiją naudojančios sistemos. Tai reiškia, kad daugiau nei vienas fizinis diskas sujungiamas į vieną loginį diską.
Šiuolaikinio namų kompiuterio aplinkoje diskiniai kaupikliai dabar turi šimtus gigabaitų atminties talpos, kurią gali būti nepraktiška naudoti kaip vieną vienetą. Todėl daugumoje sistemų diskai yra suskirstyti į kelis loginius diskus[] .
Daugumoje šiuolaikinių verslo IT aplinkų yra tam tikros formos saugyklų tinklas. Šiame tinkle daug saugyklų yra sujungtos su daugeliu pagrindinių serverių įrenginių. Vienas RAID masyvas gali suteikti tam tikrą talpą vienam serveriui ir tam tikrą talpą kitam. Todėl loginiai diskai naudojami turimai talpai suskirstyti ir iš bendro loginių diskų fondo suteikti kiekvienam kompiuteriui reikalingą saugyklos kiekį.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra loginis diskas kompiuterijoje?
A: Loginis diskas - tai kompiuterijos sąvoka, suteikianti tam tikrą vietą duomenims saugoti.
K: Kuo loginis diskas skiriasi nuo fizinio kietojo disko?
A: Fizinį kietąjį diską galima paliesti ir jis yra vienas apčiuopiamas vienetas, o loginis diskas gali užimti vietos įvairiose vietose.
K: Kokios yra įprastos vietos, iš kurių loginis diskas gali paimti vietos saugojimui?
A: Loginis diskas gali užimti vietą kietajame diske esančiame disko skirsnyje, loginiame tome iš loginio tomelio tvarkytuvo, RAID sistemos kietųjų diskų derinyje, saugyklos tinkle arba pagrindinėje kompiuterio atmintyje, skirtoje laikiniesiems failams.
K: Kodėl loginis diskas vadinamas "loginiu"?
A: Loginis diskas vadinamas loginiu, nes jis neegzistuoja kaip atskiras fizinis vienetas.
K: Ar galima liesti loginį diską?
A: Ne, loginio disko negalima liesti, nes jis nėra fizinis vienetas.
K: Kam gali būti naudojama kompiuterio pagrindinė atmintis, palyginti su loginiu disku?
A: Pagrindinė kompiuterio atmintis gali būti naudojama laikiniesiems failams, kurie gali būti saugomi loginiame diske ir ištrinti, kai sistema išsijungia.
K: Kas yra RAID sistema?
A: RAID sistema - tai kietųjų diskų derinys, kuris veikia kartu, kad užtikrintų didesnį našumą, patikimumą arba ir viena, ir kita. Loginis diskas gali užimti RAID sistemos fizinių diskų saugojimo vietą.
Ieškoti