Lykopodai (Lycopodiophyta) – seniausi kraujagysliniai augalai ir jų ypatybės

Lykopodai (Lycopodiophyta arba Lycophyta) yra seniausias išlikęs kraujagyslinių augalų skyrius. Tai augalų karalystės kraujagyslinių augalų poskyris. Ankstyviausios jo fosilijos datuojamos prieš maždaug 428–410 mln. metų (silūro–devono sandūra). ^p99

Lykopodams priklauso kai kurios primityviausios (bazinės) gyvosios rūšys. Jos dauginasi išskirdamos sporas ir pasižymi makroskopine kartų kaita. Lycopodiophyta nariai turi protosteles (paprastos stiebų centrinės transporto sistemos), o sporofitų karta yra dominuojanti gamtiniuose cikluose.

Morfologija ir ypatybės

Lykopodai paprastai pasižymi keliais aiškiais bruožais:

Lapai (mikrofilai) — jų lapai turi tik vieną gyslą (vieną centrinę žievę), skiriasi nuo kitų kraujagyslinių augalų, kurių lapai gali būti megafilai su sudėtinga gyslų tinklo struktūra (paparčių, sėklinių augalų palyginimui).
Vamzdinių audinių paprastumas — daugelyje rūšių dominuoja protostelė.
Sporangijos (sporangium) dažnai grupuojasi į kūgelius (strobilus), bet kai kurių rūšių sporangijos yra išsidėsčiusios laisvai palei stiebą ar lapų pagrindus.
Dydis — šiandieniniai lykopodai daugiausia yra mažos, žolinės arba šliaužiančios formos, tačiau paleontologiniai radiniai (pvz., karbono periodo lepidodendrai) rodo, kad anksčiau egzistavo ir dideli, medžių formos lycopsidai.

Dauginimasis ir gyvenimo ciklas

Lykopodai dauginaisi sporomis. Yra tiek homosporinių rūšių (visos sporos vienodos) — pvz., daugelis Lycopodium genčių, tiek heterosporinių (skiriamos mažos mikrosporos ir didelės megasporos) — pvz., Selaginella ir Isoetes. Sporofitų karta yra dominuojanti, o haploidinė gametofitų karta dažnai būna mažesnė, šiek tiek specializuota, kai kurios rūšys turi pogyvenamąsias, požemines gametofitus, kurie gali būti fotosintezuojantys arba saprofitiniai ir dažnai bendradarbiauja su glėjų grybais (micorrhiza).

Evoliucija ir fosilijos

Lykopodų grupė yra vienas iš pirmųjų kraujagyslinių augalų taksonų. Per devono ir ypač karbono periodus kai kurie lycopsidai išsivystė į aukštus medžių analogus (pvz., Lepidodendrales), kurie sudarė dideles anglies kasyklas formuojančias miškų bendrijas. Dauguma tų didžiulių formų išnyko pasikeitus klimato ir ekosistemų sąlygoms, tačiau mažesnės rūšys išliko iki šiol.

Taksonomija ir pavyzdinės grupės

Lycopodiophyta tradiciškai skirstoma į kelias pagrindines grupes ar klases, tarp kurių svarbiausios yra:

Lycopodiopsida (klubmoss'ai, pvz., Lycopodium) — dauguma homosporinės formos.
Selaginellopsida (Selaginella) — dažniausiai heterosporinės rūšys, turi sudėtingesnę sporų diferenciaciją.
Isoetopsida (Isoetes, arba šliaužiantieji/ vandens lykopodai) — dažnai augantys drėgnose arba vandeninėse sąlygose, heterosporiniai.

Ekologija, paplitimas ir reikšmė

Dabartinės lykopodų rūšys aptinkamos įvairiose buveinėse: nuo drėgnų miškų ir pelkių iki sausų uolėtų vietovių. Kai kurios rūšys dažnos ant dirvos, akmenų arba kaip epifitai. Jie turi ekologinę reikšmę kaip pionieriniai augalai, dirvos stabilizatoriai ir kaip maža dalis maisto tinklų. Iš žmonių požiūrio, lykopodai turi ir praktinių reikšmių:

Lykopodium (lykopodijų) milteliai istorijoje naudoti kaip tepimo priemonė, pirotechnikoje ir fotografijoje dėl jų aukštos degumo savybės.
Kai kurios rūšys auginamos kaip dekoratyviniai augalai terariumose ir soduose.
Fosilijos suteikia svarbios informacijos apie ankstyvą daržovių augalų evoliuciją ir anglies sankaupas formavusias ekosistemas.

Išsaugojimas

Keletas lykopodų rūšių yra nykstančios dėl buveinių nykimo, drėkinimo pokyčių, taršos ir invazinių rūšių. Dėl jų specifinių gametofitų poreikių (pvz., simbiozės su grybais) atkūrimo programos gali būti sudėtingos. Tarptautinės ir regioninės apsaugos priemonės bei buveinių apsauga svarbios jų išsaugojimui.

Apibendrinant, Lycopodiophyta yra svarbi ir įdomi rastis augalų evoliucijoje: ji siekia vienus iš seniausių kraujagyslinių augalų ir parodo, kaip ankstyvieji augalai įsitvirtino sausumoje ir vėliau diverguodami užėmė įvairias ekologines nišas.

Klasifikacija

Lycopodiophyta yra apie 1200 gyvų rūšių, kurios paprastai skirstomos į tris klases. Taip pat yra keletas išnykusių grupių. Yra įvairių nuomonių, kaip reikėtų klasifikuoti visą grupę.^p8 Gyvosios grupės yra šios:

Lycopodiales: Clubmosses
Isoetales: Quillworts
Selaginellales: Spikemosses

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra likopodai?

A: Likopodai yra seniausias išlikęs kraujagyslių augalų skyrius ir augalų karalystės poskyris.

K: Kada buvo rastos pirmosios likopodų fosilijos?

A: Ankstyviausios likopodų fosilijos rastos prieš 428-410 mln. metų.

K: Kaip dauginasi likopodai?

A: Lykopodai dauginasi išskirdami sporas ir turi makroskopinę kartų kaitą.

K.: Kokia karta Lycopodiophyta yra vyraujanti?

A: Lycopodiophyta vyrauja sporofitų karta.

K: Kokia išskirtinė likopodų savybė, palyginti su kitomis kraujagyslinių augalų rūšimis?

A: Lykopodai nuo visų kitų kraujagyslių augalų skiriasi tuo, kad turi mikrofilus, t. y. lapus, turinčius tik vieną gyslą, o ne daug sudėtingesnius paparčių ir sėklinių augalų megafilus.

K: Kokia yra Lycopodiophyta struktūra?

Atsakymas: Lycopodiophyta nariai turi protosteles.

K: Kokios rūšies likopodai priskiriami šiam skyriui?

Atsakymas: Lykopodams priklauso kai kurios primityviausios (bazinės) gyvosios rūšys.