M (1931) – Fritzo Lango vokiečių filmas apie serijinį vaikų žudiką

M (1931) – Fritzo Lango vokiečių trileris apie serijinį vaikų žudiką: įtempta policijos ir nusikalstamo pasaulio medžioklė, Peteris Lorre'o debiutas ir kino klasika.

M (vok. M - Eine Stadt sucht einen Mörder- M - Miestas ieško žudiko) – 1931 m. vokiečių draminis trileris, režisuotas Fritzo Lango. Pagrindinį vaidmenį atliko Peteris Lorre'as, scenarijų parašė pats Langas kartu su žmona Thea von Harbou. Tai buvo pirmasis režisieriaus garsinis filmas, kuriame Langas aktyviai eksperimentavo su garsu ir tyla kaip pasakojimo priemonėmis.

Siužetas

Filmas pasakoja apie neįvardyto Vokietijos miesto atmosferą, kurią sukrėtė serijinio vaikų žudiko nusikaltimai. Viešasis nerimas auga, policija negali surasti nusikaltėlio, o nusikalstamo pasaulio atstovai – pogrindžio pasaulis – imasi savo paties medžioklės. Filmui svarbus momentas, kai nusikalstamumo tinklas pažymi įtariamąjį baltu kreidos ženklu su raide „M” ir laikinai jį suima bei surengia neoficialų teismą. Per daugiasluoksnę intriga Langas nagrinėja teisės, moralės ir visuomenės atsakomybės klausimus.

Režisūra, stilistika ir garsas

Langas naudoja kontrastus tarp triukšmo ir tylos, kad sustiprintų įtampą: garsas tampa pasakojimo elementu — ypač ryškus leitmotyvas, kurį skamba žudiko švilpimas (plačiai atpažįstamas kaip variacija į „Frère Jacques”). Kinematografija, kurią atliko Fritz Arno Wagner, pasižymi ryškiomis šviesos ir šešėlių kompozicijomis, primenančiomis vokiečių ekspresionizmo tradiciją. Filmas taip pat pasižymi novatoriškais montažo sprendimais ir miesto panoramų naudojimu siekiant perteikti kolektyvinę paniką.

Temos ir interpretacijos

• Teisingumo ir teismo samprata: Langas klausia, kam priklauso teisė teisti – valstybei, bendruomenei ar net nusikalstamumo grupei.
• Masa ir isterija: filmas rodo, kaip baimė gali suvienyti skirtingas visuomenės grupes ir paskatinti perteklines, neteisingas reakcijas.
• Kriminalumo psichologija: Peterio Lorre vaidmuo perteikia vienu metu ir pažeidžiamumą, ir monstro bruožus, todėl žiūrovas verčiamas svarstyti apie kaltę, bausmę ir žmogaus prigimtį.

Premjera, priėmimas ir poveikis

Filmas sulaukė didelio dėmesio iškart po pasirodymo ir ilgainiui buvo pripažintas vienu iš klasikinių XX a. kino kūrinių. Langas pats laikė M savo opusu magnum. Peteris Lorre tapo tarptautine žvaigžde ir nuo tada dažnai prisimenamas dėl šio debiutinio vaidmens kino istorijoje.

Palikimas

M daro didelę įtaką kriminalinio kino žanrui, socialiniam trileriui ir filmams, nagrinėjantiems moralės dilemas. Jis buvo perdirbinėtas ir cituojamas kitoje kinematografijoje, o filmo motyvai ir techninės idėjos dažnai aptarinėjamos kino teorijoje bei universitetų kursuose. Dėl savo temų ir formos M išlieka aktualus ir šiandien – kaip empatiškas, bet negailestingas kino paveikslas apie baimę, teisę ir žmogaus sąžinę.

Paieška pagal raidę