Manyogana
Man'yōgana yra seniausia žinoma japonų kalbos garsų rašymo sistema. Kai maždaug IV mūsų eros amžiuje per Korėjos pusiasalį į Japoniją pirmą kartą atkeliavo kandži, arba kiniški rašmenys, naudojami japonų kalbai užrašyti, jie buvo naudojami tik kinų kalbai užrašyti. Nors kinų kalba japonams nebuvo gimtoji, klasikinius kinų raštus vis dėlto intensyviai studijavo aukštesnės klasės japonai. Kiek vėliau, nors tikslus laikas nežinomas, maždaug VI mūsų eros amžiuje japonų kalbai užrašyti pirmą kartą buvo naudojami kinų rašmenys, kurie Japonijoje pradėti vadinti kandži, nors ir su didele kinų įtaka.
Išsiaiškinti, kaip užrašyti kinų rašmenų sistemą, kad ji teisingai tiktų japonų kalbai, buvo gana sudėtinga užduotis, nes kinų ir japonų kalbos labai skyrėsi. Pavyzdžiui, kinų kalboje yra SVO (subjekto, veiksmažodžio ir objekto) žodžių tvarka (t. y. aš valgau sušius), o japonų kalboje - SOV (t. y. aš valgau sušius). Be to, kinų kalbos morfemos, arba mažiausios reikšminės žodžio dalys, paprastai yra vienskiemenės, t. y. turinčios tik vieną skiemenį, o japonų kalbos žodžiai dažnai būdavo daugiaskiemeniai, t. y. turintys du ar daugiau skiemenų. To pavyzdžiai: 山, 魚, 中, 国, 人, 多, 速 ir 見. Mandarinų kinų kalboje, labiausiai paplitusiame kinų dialekte pasaulyje, šios morfemos tariamos tokia tvarka: shān, yú, zhōng, guó, rén, duō, sù ir kàn, visos jos yra tik vieno skiemens. Tačiau gimtajame japonų kalbos tarime šios morfemos tariamos yama, sakana, naka, kuni, hito, oo, haya ir mi(ru). Visa tai dar labiau apsunkina tai, kad paskutiniai trys kandži japonų kalboje beveik niekada nerašomi atskirai, jei apskritai rašomi, nes paprastai jie vartojami būdvardžiuose, veiksmažodžiuose ir prieveiksmiuose.
Kinų kalboje dažnai galima rašyti tik rašmenis, nes kinų kalba yra analitinė kalba, t. y. kalba, kurios gramatiką sudaro žodžių tvarka, tačiau japonų kalba yra labai fleksinė, t. y. gramatiką sudaro žodžių galūnės. Todėl veiksmažodžiai, būdvardžiai ir prieveiksmiai beveik visada turi bent dvi morfemas: pirmoji yra darybinė morfema, arba žodžio dalis, turinti šaknies reikšmę, o antroji ir kitos po jos vadinamos fleksinėmis morfemomis, arba žodžio dalimis, pridedamomis siekiant parodyti žodžio gramatiką. Pavyzdžiui, žodis, kuriame naudojamas simbolis 見, yra 見る mi(ru), kur pirmoji morfema - kandži yra 見, o jos tarimas - mi - turi šaknies reikšmę "matyti", o antrasis skiemuo ru rodo, kad šis žodis yra veiksmažodis, todėl jis virsta žodžiu "matyti". Būdvardis 多い oo(i) sudarytas iš morfemos 多 oo, reiškiančios "daug", ir morfemos い i, rodančios, kad žodis yra būdvardis. Paskutinieji pavyzdžiai yra du žodžiai 速い haya(i) ir 速く haya(ku). Nors abiejų žodžių pirmoji morfema yra du skiemenys 速 haya, reiškiantys "greitai", い i 速い žodį paverčia būdvardžiu, o く ku 速く hayaaku žodį paverčia prieveiksmiu, taigi žodis tampa "greitai".
Dėl daugybės kinų ir japonų kalbų skirtumų kinų rašmenų sistemą reikėjo pakeisti, kad ji atitiktų šnekamąją japonų kalbą ir būtų suprantama gimtakalbiams japonams. Pirmasis sprendimas, kurį sugalvojo japonai, buvo naudoti kinų rašmenis ne žodžio reikšmei, o jo tarimui. Jie buvo vadinami man'yōgana, kuri buvo pavadinta pagal Man'yōshu - japoniškų eilėraščių rinkinį, kuriame japonų kalba buvo rašoma naudojant man'yōgana. Kinų kalbos ženklai, vartojami dėl jų reikšmės, tapo žinomi kaip kandži, o kinų kalbos ženklai, vartojami tik dėl tarimo, tapo žinomi kaip man'yōgana. Man'yōganą sudarė maždaug 970 kinų kalbos ženklų, kuriais buvo galima išreikšti maždaug 90 skirtingų japonų kalboje vartojamų morenų.
Pavyzdžiui, nors japonų kalbos simbolis 山 reiškia "kalnas", pats simbolis paprastai buvo naudojamas tik kiniškiems skoliniams arba iš kinų kalbos pasiskolintiems žodžiams, pavyzdžiui, 富士山 Fuji-san, reiškiantis "Fudži kalnas", 火山kazan, reiškiantis "ugnikalnis", ir 山村 sanson, reiškiantis "kalnų kaimas". Iš kinų kalbos pasiskolintiems žodžiams vietoj kun'yomi (japonų kalboje やま on'yomi yra san, zan, sen arba zen) arba iš kinų kalbos pasiskolintų žodžių tarimo būtų vartojamas kun'yomi arba gimtosios japonų kalbos tarimas. Ankstyvuoju japonų rašto laikotarpiu vietiniai japonų kalbos žodžiai daugiausia buvo rašomi naudojant man'yōgana, o ne kandži. Pavyzdžiui, nors kandži, reiškiantis "kalnas", yra 山, o kun'yomi šiam žodžiui yra yama, gimtasis japonų kalbos žodis būtų užrašomas kaip 耶麻, 八馬, 矢間, 也麻 ir t. t., kad būtų galima atskirti jį nuo kiniško skolinio, arba kango.
Šiuolaikinės japonų kalbos sakinį galima užrašyti taip: 私はすしを食べます Watashi-wa sushi-o tabemasu (t. y.: valgau suši), tas pats sakinys, užrašytas vien tik man'yōgana, galėtų būti užrašytas kaip 和多氏巴寿司鳥他邊麻須, suteikiant jam labiau kinišką išvaizdą. Arba, jei kas nors norėtų visus kandži palikti tuos pačius, bet pakeisti visas šiuolaikines kanas, sakinys atrodytų taip: 私巴寿司鳥食邊麻須.
Nors man'yōgana suteikė japonams galimybę japonų kalbą perteikti popieriuje, man'yōgana parašytus sakinius buvo gana sunku perskaityti. Kadangi kiniški rašmenys buvo naudojami ir žodžių reikšmei perteikti, ir tarimui išreikšti, gimtakalbiams japonams skaitant ką nors, parašyta ir kandži, ir man'yōgana, galėjo kilti daug painiavos. Aukščiau pateiktus man'yōgana pavyzdžius būtų sunku perskaityti net gimtakalbiui japonui, ypač šiuolaikiniam japonui. Be viso to, greitai viską užrašyti buvo beveik neįmanoma, nes paprastam japoniškam skiemeniui užrašyti reikėjo viso kinų kalbos rašto, o kai kurie iš jų galėjo būti užrašyti net 30 plunksnos brūkštelėjimų.
Norėdami rašyti greičiau, naudoti mažiau rašytinių ženklų ir lengviau skaityti, japonų rašytojai sukūrė paprastesnius kana - rašytinius ženklus, kuriais vaizduojami japoniški skiemenys. Budistų vienuoliai sukūrė katakaną, naudodami tik kandži dalis, kad galėtų greičiau užrašyti sakytinius mokymus. Aukštesniosios klasės moterys naudodavo žinomus kandži ir rašydavo šių kandži formas kursyvu. Jos tapo žinomos kaip hiragana. Nors jos buvo sukurtos atskirai, vėliau jos pakeitė man'yōganą kaip pagrindinę garsų pagrindu sukurtą rašymo sistemą. Nors šiandien daugumoje garsinio rašto sistemų naudojamos hiragana ir katakana, kai kuriems šiuolaikiniams japonų kalbos žodžiams užrašyti vis dar naudojama man'yōgana.
Šie pavyzdžiai vadinami ateji. Keletas pavyzdžių: 寿司 suši, 亜細亜 Ajia (Azija)、亜米利加 Amerika (Amerika)、仏蘭西 Furansu (Prancūzija)、阿弗利加 Afurika (Afrika)、沢山 takusan ir 珈琲 kōhī (kava)。.
Kartais, kaip 仏蘭西 atveju, tai yra senoji vietovių pavadinimų rašyba, kol japonai nusprendė visus nekiniškus skolinius žymėti katanana. Kitais atvejais ateji vartojama, nes kinų kalbos ženklai įvairiose šalyse yra geriau žinomi nei hiragana ir katana, pavyzdžiui, kinai gali atpažinti 寿司, nes abu ženklai egzistuoja ir kinų kalboje, o ne すし, nes nė vieno iš jų nėra kinų kalboje. Nors kinų kalbos rašmenys, reiškiantys "kavą", yra 咖啡, japoniški 珈琲 yra pakankamai artimi, kad kinai, šiek tiek paspėlioję, galėtų tai suprasti.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Man'yōgana?
A: Man'yōgana yra seniausia žinoma japonų kalbos fonetinio rašymo sistema. Jis buvo sukurtas naudojant kinų kalbos simbolius tik dėl jų tarimo, o ne dėl žodžio reikšmės.
K: Kada kandži pirmą kartą atsirado Japonijoje?
A: Kandži - kinų rašmenys, naudojami japonų kalbai užrašyti, - pirmą kartą į Japoniją atkeliavo maždaug IV mūsų eros amžiuje. Pirmieji japoniški kandži į Japoniją pateko IV a. pr. m. e. per Korėjos pusiasalį.
K.: Kuo skiriasi kinų ir japonų rašymas?
Atsakymas: Kinų ir japonų rašymas labai skyrėsi. Pavyzdžiui, kinų kalboje žodžių tvarka yra SVO (subjektas, veiksmažodis ir objektas), o japonų kalboje - SOV (subjektas, veiksmažodis ir objektas). Be to, kinų kalbos morfemos paprastai yra vienskiemenės, t. y. sudarytos tik iš vieno skiemens, o japonų kalbos žodžiai dažnai buvo daugiaskiemeniai, t. y. sudaryti iš dviejų ar daugiau skiemenų.
K: Kas buvo padaryta, kad gimtakalbiams japonams būtų lengviau suprasti kandži?
Atsakymas: Kinų raidžių sistemą reikėjo pritaikyti šnekamajai japonų kalbai, kad ją suprastų gimtakalbiai japonai. Šis sprendimas buvo pavadintas man'yōgana, kurį sudarė apie 970 kiniškų simbolių, kuriais buvo galima apibūdinti apie 90 skirtingų japonų kalboje vartojamų moralės normų.
K: Kas pakeitė man'yōgana kaip fonetinio rašto sistemą?
A: Katakana ir hiragana pakeitė man'yōganą kaip fonetinio rašymo sistemą, nes jos buvo paprastos ir lengvai naudojamos, palyginti su man'yōgana, kurią buvo sunku suprasti net gimtakalbiams japonams, nes joje buvo daug kandži ženklų.
K: Ar yra šiuolaikinių žodžių, parašytų man'yōgana kalba, pavyzdžių?
V: Taip, yra šiuolaikinių žodžių, parašytų man'yōgana, pavyzdžiui, 寿司 sushi、亜細亜 Ajia (Azija)、亜米利加 Amerika (Amerika)、仏蘭西 Furansu (Prancūzija)、阿弗利加 Afurika (Afrika)、沢山 takusan ir 珈琲 kōhī (kava). Jie vadinami ateji, nes juose naudojami senieji rašmenys, atsiradę prieš išpopuliarėjant katakanai, arba dėl to, kad už Japonijos ribų jie yra labiau atpažįstami nei hiragana ir katakana, nes kai kurie iš jų gali būti vartojami ir kitose kalbose, pavyzdžiui, kinų.
