Man'yōgana — seniausia japonų fonetinė rašymo sistema
Atraskite Man'yōgana — seniausią japonų fonetinę rašybą: kilmė, sąveika su kandži ir jos evoliucija į hiraganą bei katakaną.
Man'yōgana yra seniausia žinoma japonų kalbos garsų rašymo sistema, pavadinta pagal Man'yōshū – ankstyvą japonų eilėraščių rinkinį, kuriame plačiai naudota ši rašymo technika. Man'yōgana leidžia užrašyti japonų kalbos skiemenis naudojant kiniškus rašmenis (kanji), bet ne pagal jų reikšmę, o pagal jų tarimą.
Kinų raštas Japonijoje ir pirmieji iššūkiai
Kiniški rašmenys į Japoniją atkeliaudavo per Korėjos pusiasalį maždaug IV–VI a. pradžioje. Iš pradžių jie Japonijoje buvo vartojami rašyti kinų kalbai, o juos mokydavosi daugiausia aukštesnės klasės japonai. Vėliau, maždaug VI a., kiniški ženklai pradėti naudoti ir japonų kalbai užrašyti, tačiau tai kėlė rimtų sunkumų, nes kinų ir japonų kalbos struktūra ir garsinė sistema labai skyrėsi.
Pavyzdžiui, kinų kalboje vyrauja SVO (subjektas–veiksmažodis–objektas) žodžių tvarka, o japonų kalboje – SOV (subjektas–objektas–veiksmažodis) (žodžių tvarka (t. y. aš valgau sušius). Kinų kalboje daug morfemų yra vienskiemenės, tuo tarpu japonų žodžiai dažnai daugiaskiemeniai. Pateikti ženklai 山, 魚, 中, 国, 人, 多, 速 ir 見 mandarinų tarimu skamba atitinkamai shān, yú, zhōng, guó, rén, duō, sù ir kàn, t. y. vieno skiemens. Japonų kalboje tos pačios morfemos dažniau tariamos kaip yama, sakana, naka, kuni, hito, ō, haya ir mi(ru), t. y. kelių skiemenų formomis.
Gramatiniai skirtumai ir rašymo sunkumai
Kinų kalba yra labiau analitinė, todėl daug gramatinių funkcijų nurodoma žodžių tvarka, o japonų kalba yra fleksiška – gramatika perteikiama taip pat ir galūnėmis. Veiksmažodžiai, būdvardžiai ir prieveiksmiai japonų kalboje dažnai turi kelias morfemas: leksinę (šakninę) ir fleksines dalis. Pavyzdžiui, žodis, kuriame vartojamas ženklas 見, užrašomas kaip 見る mi(ru), kur pirmoji morfema (kanji) 見 reiškia „matyti“ (mi-), o galūnė -ru rodo, kad tai veiksmažodis. Būdvardis 多い ō(i) sudarytas iš morfemos 多 ō („daug“) ir galūnės い -i, kuri nurodo, kad žodis yra būdvardis. Panašiai 速い hayai ir 速く hayaku rodo skirtingas gramatines formas – būdvardį ir prieveiksmį.
Dėl minėtų skirtumų naudoti kanji vien tik pagal jų reikšmę dažnai nepakako: reikėjo būdo, kaip užrašyti gimtosios kalbos garsus. Sprendimas buvo naudoti kiniškus ženklus ne jų semantinei reikšmei, o dėl jų garsinės vertės – taip susiformavo man'yōgana. Ši sistema apima maždaug 970 kiniškų ženklų, kurie galėjo užrašyti maždaug 90 skirtingų japonų kalboje vartojamų morenų.
Man'yōgana praktikoje
Man'yōgana leido užrašyti vietinius žodžius, net jei tie žodžiai turėjo skirtingas kiniškas reikšmes. Pavyzdžiui, ženklas 山 reikšmė „kalnas“, bet vietinis žodis yama galėjo būti užrašytas įvairiais kanji deriniais – pavyzdžiui, 耶麻, 八馬, 矢間, 也麻 – kad būtų aiškiau atskirti nuo kiniško skolinio (kango), kurio tarimas on'yomi gali būti san, zan, sen arba zen. Iš kinų pasiskolinti žodžiai dažnai rašomi kanji pagal jų on'yomi (kinų kilmės skaitmenį), o vietiniai žodžiai – pagal kun'yomi (gimtąjį tarimą).
Man'yōgana pavyzdys: šiuolaikinį sakinį 私はすしを食べます Watashi-wa sushi-o tabemasu („Aš valgau sušį“) galima užrašyti vien tik man'yōgana kaip 和多氏巴寿司鳥他邊麻須, kas suteikia tekstui kiniškesnį vaizdą. Taip pat galima palikti visus kanji, bet pakeisti šiuolaikines kanas man'yōgana: 私巴寿司鳥食邊麻須. Tokie tekstai gimtakalbiams kartais būdavo gerokai sunkiau skaitomi.
Kana – supaprastintos garsinės rašmenų sistemos
Man'yōgana turėjo daug trūkumų: reikėjo daug ženklų, rašymas buvo lėtas, o skaitymas – sudėtingas dėl homonimijų ir ženklo semantikos maišymosi su garsine funkcija. Siekiant rašyti greičiau ir aiškiau, iš man'yōgana išsivystė dvi paprastesnės garsinės sistemos – hiragana ir katakana, bendrai vadinamos kana.
Katakaną pirmiausia kūrė budistų vienuoliai kaip sutrumpintą ar fragmentišką kanji rašmenų formą, kad būtų lengviau užrašyti sakytinius pamokymus ir famuliarizuotus terminus. Hiragana – kursyvinė, labiau apvalesnė forma – tradiciškai siejama su aukštesniosios klasės moterimis, kurios ją plačiai naudojo literatūriniams tekstams ir laiškams. Abi sistemos ilgainiui pakeitė man'yōganą kaip pagrindinę garsinę rašymo priemonę.
Ateji ir man'yōgana šiandien
Vis dar kartais sutinkama, kad žodžiai rašomi didesne dalimi ar visiškai kanji forma, kai kanji pasirinkti dėl garsinės vertės, o ne dėl prasmės – tai vadinama ateji. Keletas pavyzdžių, kuriuos dažnai pateikia istoriniai tekstai ir tradiciniai užrašai: 寿司 (suši), 亜細亜 Ajia (Azija), 亜米利加 Amerika (Amerika), 仏蘭西 Furansu (Prancūzija), 阿弗利加 Afurika (Afrika), 沢山 takusan ir 珈琲 kōhī (kava).
Kartais tai liečia senojo laikotarpio užrašus vietovardžiams (pvz., 仏蘭西), kartais – pasirinkimą dėl tarptautinio atpažinimo: kinai gali atpažinti 寿司, nes šie ženklai egzistuoja ir kinų rašte, o ne すし. Taigi, nors man'yōgana jau seniai nebėra pagrindinė rašymo sistema, jos palikimas – ypač per ateji ir kai kurių tradicinių pavadinimų rašybą – išliko iki šiol.
Apibendrinant: man'yōgana buvo svarbus tarpsnis japonų rašto istorijoje – tai buvo praktinis sprendimas, leidęs perteikti japonų kalbos garsinę struktūrą naudojant importuotus kiniškus ženklus. Iš jos evoliucionavo hira- ir katakana, kurios sudaro pagrindinę šiuolaikinio japonų rašto dalį, tačiau elementai man'yōgana vis dar pasitaiko tradicinėse ir kultūrinėse rašybos formose.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Man'yōgana?
A: Man'yōgana yra seniausia žinoma japonų kalbos fonetinio rašymo sistema. Jis buvo sukurtas naudojant kinų kalbos simbolius tik dėl jų tarimo, o ne dėl žodžio reikšmės.
K: Kada kandži pirmą kartą atsirado Japonijoje?
A: Kandži - kinų rašmenys, naudojami japonų kalbai užrašyti, - pirmą kartą į Japoniją atkeliavo maždaug IV mūsų eros amžiuje. Pirmieji japoniški kandži į Japoniją pateko IV a. pr. m. e. per Korėjos pusiasalį.
K.: Kuo skiriasi kinų ir japonų rašymas?
Atsakymas: Kinų ir japonų rašymas labai skyrėsi. Pavyzdžiui, kinų kalboje žodžių tvarka yra SVO (subjektas, veiksmažodis ir objektas), o japonų kalboje - SOV (subjektas, veiksmažodis ir objektas). Be to, kinų kalbos morfemos paprastai yra vienskiemenės, t. y. sudarytos tik iš vieno skiemens, o japonų kalbos žodžiai dažnai buvo daugiaskiemeniai, t. y. sudaryti iš dviejų ar daugiau skiemenų.
K: Kas buvo padaryta, kad gimtakalbiams japonams būtų lengviau suprasti kandži?
Atsakymas: Kinų raidžių sistemą reikėjo pritaikyti šnekamajai japonų kalbai, kad ją suprastų gimtakalbiai japonai. Šis sprendimas buvo pavadintas man'yōgana, kurį sudarė apie 970 kiniškų simbolių, kuriais buvo galima apibūdinti apie 90 skirtingų japonų kalboje vartojamų moralės normų.
K: Kas pakeitė man'yōgana kaip fonetinio rašto sistemą?
A: Katakana ir hiragana pakeitė man'yōganą kaip fonetinio rašymo sistemą, nes jos buvo paprastos ir lengvai naudojamos, palyginti su man'yōgana, kurią buvo sunku suprasti net gimtakalbiams japonams, nes joje buvo daug kandži ženklų.
K: Ar yra šiuolaikinių žodžių, parašytų man'yōgana kalba, pavyzdžių?
V: Taip, yra šiuolaikinių žodžių, parašytų man'yōgana, pavyzdžiui, 寿司 sushi、亜細亜 Ajia (Azija)、亜米利加 Amerika (Amerika)、仏蘭西 Furansu (Prancūzija)、阿弗利加 Afurika (Afrika)、沢山 takusan ir 珈琲 kōhī (kava). Jie vadinami ateji, nes juose naudojami senieji rašmenys, atsiradę prieš išpopuliarėjant katakanai, arba dėl to, kad už Japonijos ribų jie yra labiau atpažįstami nei hiragana ir katakana, nes kai kurie iš jų gali būti vartojami ir kitose kalbose, pavyzdžiui, kinų.
Ieškoti