Akantopolis (lot. Acanthopolis – „dygliuoti žvynai“) buvo šarvuotas ankilozaurinis dinozauras. Šio keturkojo, augalais mintančio dinozauro šarvai susidėjo iš ovalo formos plokštelių (osteodermų) eilių, kurios būdavo įsirėžusios į odą ir sudarydavo tvirtą apsaugą. Kaklo ir pečių srityje išilgai stuburo dažnai kyšojo aštrūs spygliai, suteikdami papildomą gynybinį įrankį prieš plėšrūnus. Remiantis išlikusiais duomenimis, Akantopolis buvo vidutinio dydžio — apie 15 pėdų (4 m) ilgio ir maždaug 380 kg svorio, tad greičiausiai buvo lėtesnis, tankiai šarvuotas žolėdis.

Rastų istorija ir geologinis kontekstas

Pirmąjį egzempliorių 1865 m. Folkestono pakrantėje rado fosilijų kolekcininkas Johnas Griffithsas. Likimai buvo iš Karbido žaliųjų smėlių sluoksnio, vadinamo Kembridžo žaliuoju smėliu (Cambridge Greensand) — pietų Anglijos apatinės kreidos darinio dalies. Tuo metu ši teritorija buvo didžiulės atogrąžų upės deltos kraštovaizdžio dalis, o Greensand sluoksniai susiformavo arti kranto. Dėl potvynių ir upių srautų dalis sausumos gyvūnų lavonų būdavo išplaunami į jūrą, todėl daug rastų fosilijų šioje vietovėje yra jūrinio konteksto arba perkeltos — tai apsunkina tikslią priskirtį ir datavimą.

Išvaizda ir šarvai

Akantopolio šarvus sudarė daugybė osteodermų — plokštelių, kurios buvo išsidėsčiusios eilėmis per kūną. Kai kurie osteodermų tipai buvo plokšti ir ovalūs, kiti — užauga į aštrius spyglio pavidalus, ypač kaklo ir pečių srityse. Šis šarvas veikė kaip mechaninė apsauga nuo plėšrūnų ir galėjo riboti priekinės kūno dalies pažeidžiamumą.

Gyvenimo būdas ir mityba

Kaip ir kiti ankilozauriniai, Akantopolis buvo grynai augalais mintantis dinozauras. Jo kūno sandara — žema kūno linija, stiprios priekinės ir galinės kojos, tankus šarvas — leidžia manyti, kad jis mintu žole, žolėmis ir lapais, galbūt šlapesnėse pievų ar deltos pakrančių augmenijose. Dėl gausaus šarvų kiekio ir sunkumo Akantopolis tikriausiai nepasižymėjo didele ištverme ar greičiu; gynybai jis rėmėsi šarvais ir spygliais.

Mokslinės pastabos ir neaiškumai

Nors pirmieji radiniai buvo atrasti XIX a. viduryje, daug vėlesnių tyrimų atkreipė dėmesį, kad originalūs pavyzdžiai yra fragmentiški ir kai kuriais atvejais gali būti mišrios kilmės (skirtingų individų ar net skirtingų rūšių dalys). Dėl to Acanthopolis kartais laikomas nomen dubium (abejotinu pavadinimu) — tai reiškia, kad sunku tiksliai apibrėžti ir atskirti šį genus remiantis išlikusiais fragmentais. Kai kurie fragmentai galėjo priklausyti kitiems ankilozaurams arba net skirtingoms šarvų morfologijoms.

Reikšmė ir įdomybės

  • Akantopolio radiniai padeda suprasti kreidos periodo pakrančių fauną pietų Anglijoje ir rodo, kad šarvuoti ankilozauriniai gyveno ar bent jau buvo dažnai išnešiojami į deltos aplinką.
  • Jo pavadinimas („dygliuoti žvynai“) aiškiai atspindi pagrindinį morfologinį bruožą — ryškius osteodermų ir spyglio tipus.
  • Nors genus yra menkai reprezentuotas, jis prisideda prie žinių apie ankilozaurų įvairovę ir šarvuotų dinozaurų evoliuciją Europoje.

Apibendrinant, Akantopolis buvo šarvuotas, keturkojis augalų ėdikas su ovaliomis plokštelėmis ir kaklą bei pečius saugančiais spygliais. Nors jo radiniai yra svarbūs paleontologijai, fragmentiškumas ir geologinis perkėlimas reiškia, kad šio genuso taksonominė būklė išlieka nevisiškai aiški.