"Megaupload" buvo svetainė, kurioje žmonės galėjo įkelti ir atsisiųsti failus. Ji turėjo kelias seserines svetaines, įskaitant Megavideo, Megapix, Megalive ir kitas. Paslaugą administravo bendrovė, registruota Honkonge, todėl jos buveinė buvo Honkonge.
Naudotojai be paskyros galėjo įkelti ir parsisiųsti failus iki 1 GB dydžio. Nemokamos paskyros turėtojams buvo suteikiama iki 200 GB vietos, o mokami (premium) vartotojai dažnai turėjo neribotą saugyklą ir spartesnį atsisiuntimą. Užkėlus failą, jam buvo sugeneruojamas unikalus URL, kurį galima buvo siųsti arba publikuoti, kad kiti galėtų failą pasiekti.
Svetainė siūlė papildomas funkcijas: užkrovus failą, įkėlėjas gaudavo nuorodą, o vartotojai be prenumeratos dažnai susidurdavo su laukimo laikais, apribotu atsisiuntimo greičiu ir captcha patikrinimais. Mokami vartotojai paprastai gali parsisiųsti be laukimo, didesniu greičiu ir su atnaujinamais (resumable) atsisiuntimais.
Failai saugomi pagal paskyros tipą:
- Vartotojai be paskyrų – 21 diena.
- Nemokamos paskyros – 90 dienų.
- Mokamos paskyros – visam laikui (kol paskyra aktyvi).
Svetainė buvo remiama reklamos ir partnerių programų. Megaupload turėjo afiliacinę sistemą, mokėjusi įkėlėjams už populiariausius arba dažniausiai atsisiunčiamus failus, taip skatindama aktyvų turinio dalinimąsi. Vartotojams atsisiunčiant failus, svetainėje buvo rodoma reklama.
Istorija ir uždarymas
Megaupload pradėjo veikti vidurio 2000-ųjų (1999–2005 m. laikotarpis – priklausomai nuo projekto raidos etapų), ją įkūrė grupė asmenų, tarp kurių buvo ir Kim Dotcom (Kim Schmitz). Paslauga greitai įgavo populiarumą dėl paprastumo ir galimybės greitai dalintis didelės apimties failais. Tačiau ji taip pat tapo vieta, kur buvo platinami autorių teisių saugomi filmai, muzika ir kita apsaugota medžiaga.
2012 m. sausio viduryje Jungtinių Amerikos Valstijų teisėsauga surengė tyrimą ir uždarė Megaupload tinklalapį: domenai buvo sulaikyti, serveriai išjungti, o keli kompanijos vadovai sulaikyti arba patyrė teisines sankcijas. JAV prokuratūra iškėlė kaltinimus dėl autorinių teisių pažeidimų, sukčiavimo, pinigų plovimo ir susijusių nusikalstamų veiksmų. Po uždarymo daugybė vartotojų laikinai neteko prieigos prie savo failų, o teisminiai ginčai dėl duomenų ir nuosavybės tęsėsi ilgą laiką.
Teisinės problemos ir pasekmės
Megaupload veikla sukėlė didelį teisinį ir viešą ginčą: teisininkai ir industrijos atstovai diskutavo, ar tokių failų talpinimo paslaugos turi būti laikomos neutralia platforma, ar jos atsako už naudotojų įkeltą, autorines teises pažeidžiantį turinį. Kritikai tvirtino, kad svetainė tyčia skatino autorių teisių pažeidimus per atlygio sistemą už populiarius failus; paslaugos gynėjai teigė, kad egzistavo DMCA tipo pranešimų ir pašalinimų mechanizmai.
Uždarymas turėjo platesnį poveikį interneto paslaugoms: padidėjo dėmesys turinio kontrolės mechanizmams, prisitaikė kai kurios paslaugos — jos įdiegė griežtesnius vartotojų identifikavimo, turinio stebėsenos ir pašalinimo procesus. Be to, įvyko diskusijos dėl jurisdikcijos, vartotojų duomenų teisės ir valdžios institucijų galios blokuoti didelius interneto projektus.
Palikimas ir alternatyvos
Po Megaupload uždarymo kai kurie ankstesni darbuotojai ir įkūrėjai pradėjo naujus projektus (vienas labiausiai viešintų — Mega, paleista 2013 m.), o vartotojai ieškojo alternatyvų: Dropbox, Google Drive, OneDrive ir kitos debesų saugyklos bei teisėti failų dalijimosi paslaugos tapo populiaresnės. Daugelis paslaugų ėmė labiau akcentuoti saugumą, šifravimą ir aiškią autorių teisių politiką.
Ši istorija yra svarbi kaip pavyzdys, kaip technologijos, verslo modeliai ir teisė gali susikirsti internete. Megaupload parodė tiek failų dalijimosi patrauklumą, tiek rizikas ir teisinius iššūkius, kylančius iš didelio masto turinio dalinimosi paslaugų.
Pastaba: Megaupload šiuo metu neveikia kaip originali paslauga — daug dokumentų apie teisinius procesus, užuominų apie tolesnį veiksmų eigą ir atgimimus galima rasti viešuose šaltiniuose bei teismų archyvuose.
