Messier 81 (taip pat žinoma kaip NGC 3031 arba Bodės galaktika) yra spiralinė galaktika, esanti Ursa Major žvaigždyne. Nuo Žemės ją skiria maždaug 12 milijonų šviesmečių. Joje randamas aktyvusis galaktikos branduolys, kuriame slepiasi supermasyvi juodoji skylė. Dėl šių savybių Messier 81 yra intensyviai tiriama profesionalių astronomų ir tuo pačiu – populiarus objektas tarp mėgėjų stebėtojų.
Savybės ir struktūra
Messier 81 priskiriama prie didelio masto („grand‑design“) spiralių galaktikų: turi ryškų žvaigždžių kupolą bei gerai išreikštas spiralines rankas, kurių dalys apaugusios dulkių juostomis ir žvaigždžių formavimosi regionais. Galaktikos skersmuo yra maždaug 70–100 tūkstančių šviesmečių (skaičiavimai skiriasi priklausomai nuo atstumo ir apibrėžimo), o jos matomas kampinis dydis danguje yra apie 27 × 14 lankmenų. Matomas ryškis yra apie 6,9–7,0 magnitudės, todėl tinkamomis sąlygomis ji matoma ir per mažus žiūronus.
Branduolio srityje galaktikoje stebima aktyvi energijos emisija įvairiomis bangomis: optinėje, radijo ir rentgeno srityse. Branduolys dažnai klasifikuojamas kaip žemo ryškumo aktyvusis branduolys (LINER) arba tarpinių savybių Seyfert tipo objektas; centro juodosios skylės masė vertinama maždaug keliasdešimt milijonų kartų didesnė už Saulės masę (dažnai cituojama vertė ~7×10^7 M☉).
Grupė, sąveikos ir istorija
Messier 81 priklauso viena iš artimiausių galaktikų grupių – M81 grupėi, kurioje yra ir gretima, stipriai sąveikaujanti galaktika M82 (Messer 82) bei NGC 3077. Tarp šių galaktikų pastebėti vandenilio (HI) plazmos tiltai ir gelmės, liudijantys apie praeities gravitacines sąveikas. Būtent sąveika su M82 prisidėjo prie M82 žvaigždžių sprogimo (starburst) epizodų.
Messier 81 taip pat yra svarbus atstumo matavimo etalonas: joje rasti cepheidų tipų kintamieji ir kiti indikatoriai padėjo nustatyti savo atstumus, kurie vėliau buvo naudojami kosmologiniuose skaičiavimuose. Taip pat galaktikoje buvo pastebėtas žymus supernova įvykis SN 1993J, kuris suteikė daug duomenų apie žvaigždžių mirties procesus ir sprogimų tipus.
Stebėjimai ir atradimas
Messier 81 pirmą kartą 1774 m. atrado Johannas Elertas Bode. Galaktika kartais vadinama "Bodės galaktika". 1779 m. Pjeras Méchainas ir Šarlis Mesjė iš naujo atpažino Bode's objektą ir įrašė jį į Mesjė katalogą kaip Mesjė 81. Dėl savo ryškumo ir palyginti didelio kampinio dydžio M81 yra mėgstamas objektas tiek pradedantiesiems, tiek pažengusiems stebėtojams: net per mažesnius teleskopus matomi centrinis kupolas, tam tikros dulkių juostos ir, geresniais teleskopais ar fotografuojant, spiralinių rankų detalės.
Tolesni stebėjimai įvairiomis bangomis (optika, infraraudonieji spinduliai, radijas, rentgeno) bei aukštos raiškos nuotraukos (pvz., Hubble kosminio teleskopo) atskleidė daug smulkesnių struktūrų – žvaigždžių telkinius, emisines sritis ir galaktikos dinaminius ryšius su kaimynėmis. Visa tai daro Messier 81 svarbiu modeliu galaktikų taksonomijai, aktyviųjų branduolių tyrimams ir tarpgalaktinių sąveikų supratimui.
