Metis, arba Jupiteris XVI, yra artimiausias Jupiterio mėnulis ir vienas iš mažųjų, netaisyklingos formos palydovų, judančių labai arti planetos.

Metis 1979 m. "Voyager 1" zondo padarytose nuotraukose aptiko Stephensas P. Synnottas. Jo pavadinimas buvo S/1979 J 3. 1983 m. jis buvo pavadintas mitologinės Metis, titanės, kuri buvo pirmoji Dzeuso (graikiškojo Jupiterio atitikmens) žmona, vardu.

Orbita ir vaidmuo Jupiterio žieduose

Metis skrieja labai arti planetos — jo orbita yra arčiau Jupiterio negu daugumos kitų palydovų ir ji išsidėsčiusi viduje pagrindinio Jupiterio žiedo. Palydovo didelis artumas prie planetos reiškia trumpąjo orbitalinį periodą: Metis apsisuka aplink Jupiterį per kelias valandas (apie 7 valandas), todėl jis juda greičiau už planetos sukimąsi. Dėl to Metis yra viduje sinchroninės (lygiagretės) orbitos ribos, o ilgainiui iš vidinės pusės veikiami tidaliniai jėgos gali stabdyti jo orbitos evoliuciją.

Metis kartu su Adrastea yra svarbi Jupiterio žiedų sistemos komponentė: dulkės ir nuolaužos, išmetamos nuo Metiso ir Adrastejos paviršių dėl mikrometeoritų smūgių, tiekia medžiagą į siaurus, tamsius Jupiterio žiedus. Todėl šie mažieji palydovai laikomi pagrindiniais žiedų medžiagos šaltiniais.

Fizinės savybės

Metis nėra rutulys — jis turi netaisyklingą formą, kurios maždaug išmatavimai yra 60 × 40 × 34 km. Dėl tokios formos ir palyginti nedidelio dydžio Metiso paviršius yra labai sutrupėjęs, padengtas mišiniu dulkinių nuosėdų ir uolienų fragmentų, o palydovas neturi jokios atmosfera.

Metiso sudėtis ir masė nėra tiesiogiai nustatytos. Remiantis prielaida, kad jo vidutinis tankis yra panašus į Amaltėjos (~0,86 g/cm³), Metiso masė būtų maždaug ~7×1016 kg. Toks tankis rodo, kad mėnulis greičiausiai sudarytas iš mišinio uolienų ir daug porėto vandens ledo (galbūt 10–15 % ledas), todėl jis yra porėtas ir mažos masės. Panašų tankį gali turėti ir netoliese esanti Adrastėja.

Metiso paviršius yra tamsus ir dažnai apibūdinamas kaip šiek tiek rausvas — tai gali būti dėl organinių medžiagų, sideroforinių priedų ar medžiagos, kurią ant jo nusodina Jupiterio magnetosferos ir kitų palydovų aktyvumas. Paviršiuje pastebimi krateriai ir laisvos uolienos, tinkamos mažos gravitacijos aplinkai.

Dinaminės savybės ir reikšmė

  • Sinchroninis sukimasis: kaip dauguma mažų artimų palydovų, Metis tikėtina yra išsilyginęs (tidaliai suglaudintas) ir visada viena puse nukreiptas į Jupiterį.
  • Maža paviršiaus trauka ir išsiveržimai: dėl mažos masės ir nereguliarios formos paviršiaus trauka yra labai maža — fragmentai gali būti lengvai pašalinti smūgių metu ir patekti į žiedo srautą.
  • Rizika orbitaliniam pokyčiui: būdamas viduje sinchroninės orbitos, Metis palaiko lankstų ryšį su Jupiterio potvyninėmis jėgomis — tai reiškia, kad per ilgus laikotarpius jo orbita gali palaipsniui kisti.

Apibendrinant, Metis yra mažas, netaisyklingas ir tamsus Jupiterio palydovas, esantis labai arti planetos ir atliekantis svarbų vaidmenį tiekiant medžiagą Jupiterio žiedams. Nors jo tiksli sudėtis ir vidinė struktūra nėra gerai žinomos, palydovas greičiausiai yra porėtas, sudarytas iš mišinio uolienų ir ledo ir pasižymi aktyvia paviršiaus evoliucija dėl smūgių ir Jupiterio poveikio.