N tipo puslaidininkis
N tipo puslaidininkis - tai elektronikoje naudojama medžiaga.
Jis gaminamas į grynąjį puslaidininkį, pavyzdžiui, silicį arba germanį, pridedant priemaišų. Priemaišos gali būti fosforas, arsenas, stibis, stibis, bismutas ar kitas cheminis elementas. Jos vadinamos donorinėmis priemaišomis. Priemaišos vadinamos donorinėmis, nes jos puslaidininkiui suteikia laisvą elektroną. Taip siekiama, kad medžiagoje atsirastų daugiau krūvio nešiklių arba elektronų laidininkų, kurie galėtų laidžiai praleisti krūvį. Galutinė medžiaga yra daug laidesnė už pradinį silicį ar germanį.
Įvadas
Puslaidininkinės medžiagos, pavyzdžiui, silicis ir germanis, išoriniame apvalkale turi keturis elektronus. Išorinis elektronų apvalkalas vadinamas valentiniu apvalkalu. Keturis elektronus puslaidininkio atomas naudoja sudarydamas ryšius su kaimyniniais atomais. Todėl laidumui užtikrinti lieka nedaug elektronų.
Penkiavalentiai elementai - tai elementai, kurių išoriniame apvalkale yra penki elektronai. Norint pagaminti n tipo puslaidininkį, pridedama penkiavalenčių priemaišų, pavyzdžiui, fosforo arba arseno. Keturi priemaišų elektronai sudaro ryšius su aplinkiniais silicio atomais. Vienas elektronas lieka laisvas. Gauta medžiaga turi daug laisvų elektronų. Kadangi elektronai yra neigiamo krūvio nešėjai, gauta medžiaga vadinama n tipo (arba neigiamo tipo) puslaidininkiu. Pridėta penkiavalentė priemaiša vadinama "legiravimo priemaiša", o pridėjimo procesas vadinamas "dopingu".
Gamyba
N tipo puslaidininkiai gaminami dopinguojant gryną puslaidininkinę medžiagą. Pridedamų priemaišų kiekis yra labai mažas, palyginti su puslaidininkio kiekiu. Naujojo puslaidininkio veikimo būdas keičiamas kontroliuojant priemaišų kiekį.
Susiję puslapiai
