Atelopus – arlekininės varlės: ryškios, nykstančios rupūžės iš Amerikos

Atelopus — arlekininės varlės: ryškios Centrinės ir Pietų Amerikos rupūžės, daugelyje rūšių nykstančios dėl ligų; sužinokite apie jų įvairovę ir išsaugojimo pastangas.

Autorius: Leandro Alegsa

Atelopus, paprastai vadinamos arlekininėmis varlėmis, yra didelė tikrųjų rupūžių gentis. Jos gyvena Centrinėje ir Pietų Amerikoje, pasiskirsčiusios nuo Kosta Rikos šiaurėje iki Bolivijos pietuose. Atelopus yra nedidelės, paprastai ryškiaspalvės ir dieninės rupūžės; daugelis rūšių turi kontrastingus raštus arba ryškias spalvas, kurios veikia kaip įspėjimas (aposematizmas) potencialiems plėšrūnams. Dauguma rūšių gyvena prie vidutinio ir didelio aukščio upelių ir myli drėgnas, debesuotas miško zonas. Dėl plonų odos ir priklausomybės nuo švarių upelių jos yra ypač jautrios aplinkos pokyčiams.

Morfologija ir elgsena

Atelopus rūšys paprastai yra smulkios — dažniausiai 1–6 cm nuo nosies iki užpakalio. Kūnas smulkus, galva santykinai plati, kojų raumenys dažnai gerai išvystyti, kad būtų galima judėti šlapiomis uolėtomis upių pakrantėmis. Dauguma rūšių yra aktyvios dieną, patinai dažnai skleidžia garsus (kvietimo balsus) prie upelių veisimosi metu. Kiaušinėliai dedami vandens sraute, o ikrai ir tirstančios lervos (varliagyvių ikrai) prisitaiko prie tekančio vandens: lervos turi specializuotas burnos dalis, padedančias prisiglausti prie uolų.

Buveinė ir paplitimas

Dauguma arlekininių varlių gyvena Andų kalnų šlaituose ir kituose aukštumų miškuose, taip pat pažemintose tropinėse vietovėse prie upių. Kai kurios rūšys gyvena labai siaurame areale — vienoje upės slėnio atkarpoje ar tam tikrame altitudiniame intervale — todėl jos ypač pažeidžiamos vietinės buveinės praradimo.

Grėsmės ir išsaugojimas

Daugelis Atelopus rūšių šiuo metu laikomos nykstančiomis, o kai kurios jau išnykusios laukinėje gamtoje. Pagrindinės grėsmės:

  • Chitridinis grybasBatrachochytrium dendrobatidis sukeliama liga (chitridiozė) laikoma viena svarbiausių priežasčių, kodėl daug Atelopus populiacijų smarkiai mažėjo arba dingo.
  • Buveinės nykimas — miškininkystė, žemės ūkio plėtra, hidroelektrinių statybos ir kiti projektai naikina arba fragmentuoja upelių pakrantes ir miškus.
  • Tarša ir vandens kokybės pablogėjimas — pesticidai, trąšos ir kitos teršalų dalys ypač kenkia rūšims, kurios priklauso nuo švaraus tekančio vandens.
  • Klimato kaita — temperatūros ir drėgmės svyravimai keičia upelių režimą ir mikroklimatą, reikalingą šiems varliagyviams.

Siekiant išsaugoti rūšis, taikomi keli pagrindiniai veiksmai: buveinių apsauga ir atkurimas, stebėjimo programos, moksliniai tyrimai apie ligas, ek-situ (laikymas nelaisvėje ir veisimas) programos bei vietinių bendruomenių įtraukimas į apsaugos veiklas. Kai kurios rūšys, pvz., Panamos auksinė rupūžė, buvo išsaugotos tik dėl intensyvių veisimo nelaisvėje programų.

Tyrimai, atradimai ir mokslo reikšmė

Naujos Atelopus rūšys aptinkamos gana reguliariai: per pastaruosius dešimt metų aprašyta daug naujų rūšių. Taksonominiai tyrimai, įskaitant molekulinius metodus, padeda atskirti iš pirmo žvilgsnio panašias formas ir suprasti jų evoliuciją. Kai kurios populiacijos, ilgus metus laikytos išnykusiomis, buvo netikėtai atrastos vėl — tai suteikia vilties, bet ir primena, kad apie daugelį rūšių žinios vis dar fragmentiškos.

Ekologinė ir žmonių reikšmė

Atelopus rūšys yra svarbios ekosistemoms kaip vabzdžių valgotojos ir kaip maisto grandinės dalis. Dėl jautrios odos ir priklausomybės nuo vandens jie dažnai naudojami kaip bioindikatoriai — jų būklė rodo bendrą vandens bei miško ekosistemos sveikatą. Dalis rūšių turi ir mokslinę reikšmę dėl toksiškų odos medžiagų, kurios gali turėti farmacinių tyrimų vertę.

Kaip galima padėti

  • Palaikyti ir remti gamtosaugos organizacijas, dirbančias tropinių miškų ir upelių apsaugoje.
  • Remti mokslinius projektus, tyrinėjančius chitridiozę ir vystančius gydymo ar prevencijos priemones.
  • Skatinti tvarų žemės ūkį ir mažinti cheminę taršą vandenyje.
  • Domėtis ir skleisti žinias apie arlekinines varles — informuotumas padeda mobilizuoti paramą jų apsaugai.

Rūšys

Bendrinis pavadinimas

Binominis pavadinimas

Andų erškėtrožė

Atelopus andinus Rivero, 1968

Atelopus angelito Ardila-Robayo ir Ruiz-Carranza, 1998

Atelopus arsyecue Rueda-Almonacid, 1994

Artūro smauglys

Atelopus arthuri Peters, 1973

Rio Pescado Stubfoot rupūžė

Atelopus balios Peters, 1973

Azuay Stubfoot rupūžė

Atelopus bomolochos Peters, 1973

Boulengerio smauglys

Atelopus boulengeri Peracca, 1904

Rio Carauta stuburinė rupūžė

Atelopus carauta Ruiz-Carranza & Hernández-Camacho, 1978

La Carbonera Stubfoot rupūžė

Atelopus carbonerensis Rivero, 1974

Guadžyros stuobrys rupūžė

Atelopus carrikeri Ruthven, 1916

Darien Stubfoot rupūžė

Atelopus certus Barbour, 1923

Lewiso rupūžė

Atelopus chiriquiensis Shreve, 1936

Čoko rupūžė stuobrys

Atelopus chocoensis Lötters, 1992

Atelopus chrysocorallus La Marca, 1996

Rio Faisanes stuburinė rupūžė

Atelopus coynei Miyata, 1980

Veragvos erškėtrožė

Atelopus cruciger (Lichtenstein & Martens, 1856)

Atelopus dimorphus Lötters, 2003

Huila stuobrys rupūžė

Atelopus ebenoides Rivero, 1963

Elegantiškoji smauglys rupūžė

Atelopus elegans (Boulenger, 1882)

Atelopus epikeisthos Lötters, Schulte ir Duellman, 2005

Karabajinė rupūžė stuobrys

Atelopus erythropus Boulenger, 1903

Malvasa Stubfoot Toad

Atelopus eusebianus Rivero & Granados-Díaz, 1993

Atelopus eusebiodiazi Venegas, Catenazzi, Siu-Ting & Carrillo, 2008

Atelopus exiguus Boettger, 1892

Atelopus famelicus Rivero & Morales, 1995

Miškinė stuobrys rupūžė

Atelopus farci Lynch, 1993

Cayenne Stubfoot rupūžė

Atelopus flavescens Duméril & Bibron, 1841

Centrinės pakrantės stuburinė rupūžė

Atelopus franciscus Lescure, 1974

Antado Stubfoot rupūžė

Atelopus galactogaster Rivero & Serna, 1993

Pirri diapazono stuburinė rupūžė

Atelopus glyphus Dunn, 1931

Guanujo stuobrys rupūžė

Atelopus guanujo Coloma, 2002

La Guitarra Stubfoot Toad

Atelopus guitarraensis Osorno-Muñoz, Ardila-Robayo & Ruiz-Carranza, 2001

Morona-Santiago stuburinė rupūžė

Atelopus halihelos Peters, 1973

Quito Stubfoot rupūžė

Atelopus ignescens (Cornalia, 1849)

Atelopus laetissimus Ruiz-Carranza, Ardila-Robayo & Hernández-Camacho, 1994

Limosa Stuburinė rupūžė

Atelopus limosus Ibáñez, Jaramillo & Solís, 1995

El Tambo Stubfoot rupūžė

Atelopus longibrachius Rivero, 1963

Ilgauodegė skiauterėtoji rupūžė

Atelopus longirostris Cope, 1868

Atelopus lozanoi Osorno-Muñoz, Ardila-Robayo & Ruiz-Carranza, 2001

Lynch's Stubfoot rupūžė

Atelopus lynchi Cannatella, 1981

Atelopus mandingues Osorno-Muñoz, Ardila-Robayo & Ruiz-Carranza, 2001

Mindo stuburinė rupūžė

Atelopus mindoensis Peters, 1973

Kolumbijos smauglys rupūžė

Atelopus minutulus Ruiz-Carranza, Hernández-Camacho & Ardila-Robayo, 1988

Mittermeierio smauglys

Atelopus mittermeieri Acosta-Galvis, Rueda-Almonacid, Velásquez-Álvarez, Sánchez-Pacheco & Peña Prieto, 2006

Hernandezo smauglys

Atelopus monohernandezii Ardila-Robayo, Osorno-Muñoz & Ruiz-Carranza, 2002

Mucubaji Stubfoot rupūžė

Atelopus mucubajiensis Rivero, 1974

La Arboleda Stubfoot rupūžė

Atelopus muisca Rueda-Almonacid & Hoyos, 1992

Atelopus nahumae Ruiz-Carranza, Ardila-Robayo & Hernández-Camacho, 1994

Atelopus nanay Coloma, 2002

Gualecenita Stubfoot rupūžė

Atelopus nepiozomus Peters, 1973

Niceforo's Stubfoot rupūžė

Atelopus nicefori Rivero, 1963

Atelopus onorei Coloma, Lötters, Duellman ir Miranda-Leiva, 2007

Raudonnosė stuobrinė rupūžė

Atelopus oxyrhynchus Boulenger, 1903

Šmidto rupūžė

Atelopus pachydermus (Schmidt, 1857)

Anderssono smauglys

Atelopus palmatus Andersson, 1945

Pataz Stubfoot rupūžė

Atelopus patazensis Venegas, Catenazzi, Siu-Ting & Carrillo, 2008

San Isidro stuburinė rupūžė

Atelopus pedimarmoratus Rivero, 1963

Peru smauglys rupūžė

Atelopus peruensis Gray & Cannatella, 1985

Peterso rupūžė

Atelopus petersi Coloma, Lötters, Duellman & Miranda-Leiva, 2007

Atelopus petriruizi Ardila-Robayo, 1999

Dažyta smauglys rupūžė

Atelopus pictiventris Kattan, 1986

Pinango stuburinė rupūžė

Atelopus pinangoi Rivero, 1982

Napo smauglys rupūžė

Atelopus planispina Jiménez de la Espada, 1875

Atelopus pulcher Boulenger, 1882

Atelopus pyrodactylus Venegas & Barrio, 2006

Atelopus quimbaya Ruiz-Carranza & Osorno-Muñoz, 1994

Atelopus reticulatus Lötters, Haas, Schick & Böhme, 2002

Anoris Stubfoot rupūžė

Atelopus sanjosei Rivero & Serna, 1989

Aukštutinės Amazonės upinė rupūžė

Atelopus seminiferus Cope, 1874

Pereiti Stubfoot rupūžę

Atelopus senex Taylor, 1952

Atelopus sernai Ruiz-Carranza & Osorno-Muñoz, 1994

Atelopus simulatus Ruiz-Carranza & Osorno-Muñoz, 1994

Atelopus siranus Lötters &Henzl, 2000

Sonsón Stubfoot rupūžė

Atelopus sonsonensis Vélez-Rodriguez & Ruiz-Carranza, 1997

Debesuotoji miško rupūžė

Atelopus sorianoi La Marca, 1983

Pebas Stubfoot rupūžė

Atelopus spumarius Cope, 1871

Condoto Stubfoot rupūžė

Atelopus spurrelli Boulenger, 1914

Bogota Stubfoot rupūžė

Atelopus subornatus Werner, 1899

Venesuela Stubfoot rupūžė

Atelopus tamaensis La Marca, García-Pérez ir Renjifo, 1990

Trispalvė rupūžė

Atelopus tricolor Boulenger, 1902

Veragoa stuburinė rupūžė

Atelopus varius (Lichtenstein & Martens, 1856)

Atelopus vogli Müller, 1934

Walker's Stubfoot Toad

Atelopus walkeri Rivero, 1963

Auksinė strėlė nuodinga varlė

Atelopus zeteki Dunn, 1933

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra Atelopus?


A: Atelopus - tai didelė tikrųjų rupūžių gentis, kuri paprastai vadinama arlekininėmis varlėmis.

K: Kur gyvena Atelopus varlės?


A: Atelopus varlės gyvena Centrinėje ir Pietų Amerikoje, nuo Kosta Rikos iki Bolivijos.

K: Kokios yra kai kurios Atelopus varlių savybės?


A: Atelopus varlės yra mažos, dieninės ir paprastai ryškios spalvos. Dauguma rūšių gyvena prie vidutinio ir didelio aukščio upelių.

K: Kodėl daugelis Atelopus rūšių laikomos nykstančiomis arba išnykusiomis?


A: Daugelis Atelopus rūšių laikomos nykstančiomis arba išnykusiomis dėl chitridinio grybo Batrachochytrium dendrobatidis.

K: Ar vis dar atrandama naujų Atelopus rūšių?


A: Taip, per pastaruosius dešimt metų buvo aprašyta daug naujų Atelopus rūšių.

K: Kas lėmė daugelio Atelopus rūšių nykimą?


A.: Chitridinis grybas Batrachochytrium dendrobatidis yra pagrindinė daugelio Atelopus rūšių nykimo priežastis.

K: Koks yra Atelopus rūšių arealas?


A: Atelopus rūšys paplitusios Centrinėje ir Pietų Amerikoje nuo Kosta Rikos iki Bolivijos.


Ieškoti
AlegsaOnline.com - 2020 / 2025 - License CC3