Nomenclature des niveaux de formation
Nomenclature des niveaux de formation (anglų kalba - nacionalinė mokymo lygių klasifikacija) yra naudojama, visų pirma statistikos tikslais, siekiant įvertinti asmens baigtą mokymą. Prancūzijoje dažniausiai naudojamos dvi klasifikacijos: Nomenclature des niveaux de formation (nacionalinė mokymo lygių klasifikacija), kurią 1969 m. nustatė Nacionalinė statistikos komisija (Commission statistique nationale), ir Tarptautinė standartinė išsilavinimo klasifikacija (ISCED), kurią 1997 m. patvirtino UNESCO ir kuri naudojama tarptautiniams palyginimams.
Pirmąjį naudoja ne tik Prancūzijos nacionalinio švietimo ministerija, bet ir Prancūzijos įdarbinimo agentūra, kad suskirstytų darbo ieškančius asmenis pagal išsilavinimo lygį, o INSEE - surašymo metu, ...
Nacionalinė mokymo lygių klasifikacija (1969 m.)
Ši klasifikacija, sudaryta pagal 1967 m. klasifikaciją, reiškia įgūdžių lygį (atsakomybę darbe).
V lygis
Darbuotojai, dirbantys darbą, kuriam atlikti paprastai reikalingas profesinio pasirengimo lygis, atitinkantis brevet d'études professionnelles (BEP) arba certificat d'aptitude professionnelle (CAP), o pagal lygiavertiškumą - certificat de formation professionnelle des adultses (CFPA).
Šis lygis atitinka visišką kvalifikaciją verstis konkrečia veikla ir gebėjimą naudotis su ja susijusiomis priemonėmis ir metodais. Ši veikla daugiausia apima kūrinio atlikimą, kuris gali būti atliekamas savarankiškai, laikantis su juo susijusių technikų ribų.
IV lygis
Darbuotojai, dirbantys vadovaujamąjį darbą arba aukštos kvalifikacijos darbuotojo darbą ir galintys patvirtinti, kad jų išsilavinimo lygis atitinka profesinį (BP), techninį (BT), profesinį arba technologinį bakalaurą.
Norint įgyti IV lygio laipsnį, reikia daugiau teorinių žinių nei ankstesniame lygyje. Ši veikla apima daugiausia techninį darbą, kuris gali būti atliekamas savarankiškai ir (arba) susijęs su vadovų instruktavimu (kontrole).
III lygis
Darbuotojai, dirbantys darbą, kuriam atlikti paprastai reikalingas diplomas (Diplôme universitaire de technology, DUT) arba aukštasis technikos pažymėjimas (Brevet de technician supérieur, BTS), arba baigę bakalauro studijas. III lygio laipsnis atitinka žinių ir įgūdžių lygį, nors ir neturi atitinkamų sričių mokslinio pagrindo žinių. Reikalingi gebėjimai ir žinios užtikrina, kad būtų galima savarankiškai arba nepriklausomai dirbti projektavimo ir (arba) instruktavimo, ir (arba) valdymo pareigas.
II lygis
Darbuotojai, dirbantys viduriniosios grandies vadovo darbą, kuriam paprastai reikia turėti bakalauro arba pirmųjų metų magistro kvalifikacinį laipsnį.
Šiame lygmenyje darbo sutarties praktika arba savarankiškas darbas reiškia darbo mokslinio pagrindo išmanymą, kuris paprastai lemia savarankiškumą vykdant šią veiklą.
I lygis
Darbuotojai, dirbantys viduriniosios grandies vadybininko darbą, kuriam paprastai reikalingas aukštesnis nei pirmųjų metų magistro laipsnis išsilavinimas.
I lygmens specialistai turi ne tik gerai išmanyti darbo mokslinį pagrindą, bet ir išmanyti procesų projektavimą ir mokslinius tyrimus.
