Nomenclature des niveaux de formation (liet. nacionalinė mokymo lygių klasifikacija) yra naudojama, visų pirma statistikos tikslais, siekiant įvertinti asmens baigtą mokymą bei palyginti išsilavinimo lygį tarp gyventojų grupių. Prancūzijoje dažniausiai taikomos dvi klasifikacijos: Nomenclature des niveaux de formation (nacionalinė mokymo lygių klasifikacija), kurią 1969 m. nustatė Nacionalinė statistikos komisija (Commission statistique nationale), ir Tarptautinė standartinė išsilavinimo klasifikacija (ISCED), kurią 1997 m. patvirtino UNESCO ir kuri naudojama tarptautiniams palyginimams.

Šios nacionalinės klasifikacijos pirmiausia naudoja ne tik Prancūzijos švietimo institucijos, bet ir viešosios tarnybos: Prancūzijos nacionalinio švietimo ministerija, įdarbinimo tarnybos (pvz., Pôle emploi), o INSEE – gyventojų surašymo bei socialinių tyrimų duomenims suskirstyti. Jos padeda apibrėžti žmonių kvalifikaciją įskaitytinai ir palyginamu formatu, tačiau reikalauja atidumo dėl istorinių pokyčių mokymo sistemoje (pvz., Bologna proceso įtaka).

Mokymo lygių aprašymas ir pavyzdžiai

Prancūzijos nacionalinė nomenklatūra tradiciškai skirsto išsilavinimą į kelis pagrindinius lygius (nuo V iki I). Žemiau pateiktos apytikslės atitiktys, nurodančios dažniausius diplomas ir jų santykį su prancūzišku „bac“ („baccalauréat“) ir aukštesniuoju studijų lygiu (Bac+x):

  • Lygis V – žemiausias arba pradinio profesinio lygio diplomai. Čia patenka asmenys be diplomo arba turintys CAP (Certificat d'aptitude professionnelle), BEP (Brevet d'études professionnelles) ir panašius profesinius kvalifikatus. Dažnai atitinka mokymosi lygį iki Bac (iki vidurinio pagrindinio).
  • Lygis IV – baccalauréat arba jam prilygstantys kvalifikatai, įskaitant generalinį, technologinį ar profesinį bac. Šis lygis rodo vidurinį išsilavinimą su specifinėmis profesinėmis žiniomis.
  • Lygis III – trumpesnės aukštojo mokslo programos (paprastai Bac+2). Pavyzdžiai: BTS (Brevet de technicien supérieur), DUT (Diplôme universitaire de technologie), anksčiau – DEUG. Dažnai atitinka pirmąsias aukštųjų mokyklų studijų pakopas.
  • Lygis II – aukštesnis aukštasis išsilavinimas (apytiksliai Bac+3/Bac+4). Tai gali būti Licence (Bac+3) arba vyresnės profesinės kvalifikacijos (anksčiau kai kuriais atvejais – Maîtrise / Bac+4), taip pat kai kurios aukštos kvalifikacijos profesinės programos.
  • Lygis I – aukščiausias lygis (Bac+5 ir aukščiau). Čia patenka inžinerijos mokyklų diplomas, magistro laipsnis (Master), doktoratai ir kiti ilgesni aukštojo mokslo kvalifikatai bei prestižinės „grandes écoles“ programos.

Ryšys su Bologna procesu ir ISCED

Bologna proceso (LMD – Licence / Master / Doctorat) įtaka suvienodino bakalauro (Licence, Bac+3), magistro (Master, Bac+5) ir doktorantūros (Doctorat) struktūrą Prancūzijoje bei kitose Europos šalyse. Dėl to tradicinė nacionalinė nomenklatūra tapo lengviau suderinama su tarptautinėmis klasifikacijomis, tačiau konkretus atitikmuo (pvz., ar tam tikras profesinis diplomas priskiriamas lygiui II ar III) gali priklausyti nuo metų ir institucijos interpretacijos.

Tarptautiniu mastu dažnai naudojama UNESCO parengta ISCED klasifikacija (1997 m. ir vėlesnės jos versijos), kuri padeda palyginti mokymo lygius tarp šalių. Tačiau ISCED ir nacionalinės nomenklatūros tarpusavio atitiktys nėra visada tiesioginės – jas reikėtų vertinti atsižvelgiant į studijų trukmę, turinį ir pripažinimą.

Panaudojimas ir apribojimai

Nacionalinė mokymo lygių klasifikacija yra naudinga:

  • švietimo ir darbo rinkos statistikai sudaryti;
  • darbuotojų ir darbo ieškančiųjų kvalifikacijai rūšiuoti (pvz., Pôle emploi duomenyse);
  • socialinių ir ekonominių tyrimų analizėms;
  • tarptautiniams palyginimams, jeigu taikoma ISCED konversija.
Tačiau būtina atsižvelgti į apribojimus: klasifikacija neatskleidžia studijų kokybės, specializacijos gilumo ar profesinės patirties. Be to, per laiką keitėsi diplomų pavadinimai ir studijų trukmė, todėl istoriniai duomenys gali reikšti skirtingus dalykus ir reikalauti papildomos kontekstinės informacijos.

Norint tiksliai interpretuoti konkretaus asmens kvalifikaciją arba atlikti tarptautinius palyginimus, rekomenduojama naudoti papildomą informaciją apie diplomo pavadinimą, įgytų studijų trukmę ir akreditaciją bei konsultuotis su oficialiomis duomenų bazėmis (pvz., INSEE, UNESCO).