Procesoriaus spartinimas (overclocking): kas tai, privalumai ir rizika

Procesoriaus spartinimas: sužinokite, kaip padidinti CPU našumą, kokie privalumai ir rizikos, aušinimo bei stabilumo patarimai — saugus overclocking žingsnis po žingsnio.

"Overclocking" - tai procesas, kurio metu kompiuterio procesorius ar kita elektroninė grandinė sukonfigūruojama taip, kad veiktų greičiau, nei buvo sukurta. Užblokavimas leidžia kompiuteriui veikti greičiau ir greičiau reaguoti. Užblokuoti procesoriai paprastai sunaudoja daugiau elektros energijos ir išskiria daugiau šilumos nei tie, kurie veikia numatytu greičiu. Dažnai reikia įrengti geresnį radiatorių, kad procesorius neperkaistų. Jei procesorius per daug išderinamas, jis gali būti sugadintas arba kompiuteris gali tapti nestabilus. Padidinus procesoriaus įtampą, jį galima paleisti dar didesniu greičiu, kai priešingu atveju jis būtų nestabilus, tačiau dėl to kyla ypač didelė procesoriaus sugadinimo rizika.

Kam reikalingas spartinimas ir kokie jo privalumai?

Spartinimas (overclocking) dažniausiai atliekamas norint išgauti geresnį našumą žaidimuose, renderinimo programose, skaičiavimuose ar kitose didelio procesoriaus resursų reikalaujančiose užduotyse. Pagrindiniai privalumai:

• Geresnis našumas: greitesnis procesoriaus taktas dažnai duoda trumpesnį užduočių vykdymo laiką ir didesnį FPS žaidimuose;
• Ekonominis sprendimas: vietoj brangaus procesoriaus pakeitimo, spartinimas gali pratęsti senesnio PC gyvybingumą;
• Lankstumas: galima eksperimentuoti su BIOS/UEFI profiliais ir automatinėmis priemonėmis (pvz., gamintojų įrankiais), kad rastumėte geriausią balansą tarp greičio ir stabilumo.

Rizika ir trūkumai

• Perkaitymas ir perkaitimas: padidėjus takto dažniui ir įtampai, CPU generuoja daugiau šilumos — reikia geresnio aušinimo;
• Komponentų nusidėvėjimas: aukštesnė įtampa ir temperatūra gali sutrumpinti procesoriaus, motininės plokštės VRM ir kitų komponentų tarnavimo laiką;
• Nestabilumas: sistema gali pradėti „strigti“, mėlynuoti, iš naujo paleisti arba prastai veikti tam tikrose programose;
• Garantuota rizika: daugeliu atvejų spartinimas gali panaikinti garantiją — tai priklauso nuo gamintojo politikos;
• Galimas fizinis pažeidimas: labai ekstremalūs įtampos padidinimai gali nuveikti neatitaisomą žalą procesoriui ar kitoms plokštės dalims.

Kaip saugiai atlikti spartinimą — pagrindiniai žingsniai

Spartinimas paprastai atliekamas kompiuterio BIOS arba UEFI sąrankos programoje, tačiau yra ir programinių įrankių. Pagrindiniai saugaus spartinimo principai:

• Patikrinkite suderinamumą: ne visi procesoriai yra atrakinti. Pvz., kai kurie Intel modeliai turi „K“ seriją (atrakinti daugeliui), o AMD Ryzen dažniausiai yra atrakinti. Daugelio firminių kompiuterių, pavyzdžiui, "Dell", HP ir kitų, BIOS sąrankos įrangoje neleidžiama atlikti spartinimo, tačiau pagal užsakymą pagamintuose kompiuteriuose tai paprastai daroma.
• Atnaujinkite BIOS/UEFI: gamintojo atnaujinimai gali pagerinti stabilumą ir suteikti daugiau kontrolės nustatymų.
• Padidinkite dažnį palaipsniui: keiskite takto dažnį mažais žingsniais ir kiekvieną kartą testuokite stabilumą;
• Įtampa (Vcore): mažas įtampos padidinimas kartais leidžia pasiekti aukštesnį takto dažnį, bet visada laikykitės saugos ribų ir stebėkite temperatūras;
• Stabilumo testai ir monitoringo įrankiai: naudokite programinę įrangą, pvz., Prime95, AIDA64, Cinebench, HWMonitor, Core Temp arba gamintojo įrankius (Intel XTU, AMD Ryzen Master) testams ir temperatūros stebėjimui;
• Aušinimas: geras oro aušintuvas arba skysčio (AIO) aušinimas, kokybiška termopasta ir geras korpuso oro srautas yra būtini;
• Apsauga: prieš pradedant išsaugokite BIOS nustatymus, žinokite, kaip iš naujo nustatyti BIOS/CMOS (reset), jei sistema nebus paleidžiama;
• Maitinimo šaltinis: užtikrinkite, kad PSU turi reikiamą galingumą ir stabilumą (kokybiški +12V kanalai), taip pat patikrinkite motininės plokštės VRM kokybę.

Aušinimo sprendimai ir patarimai

• Oro aušinimas: geras tower tipo radiatorius su kokybišku ventiliatoriumi tinka daugumai vartotojų;
• Skysčio aušinimas (AIO arba custom loop): efektyviau atiduoda šilumą ir leidžia pasiekti žemesnes temperatūras girto režimu;
• Termopasta: pakeisti seną termopastą nauja gali sumažinti temperatūras keliais laipsniais;
• Korpuso oro srautas: teisinga ventiliatorių konfigūracija (įtraukti/ištraukti) ir kabelių tvarkymas pagerina aušinimo efektyvumą;
• VRM aušinimas: kai kurie overclockingo scenarijai reikalauja geresnio VRM aušinimo ant motininės plokštės.

Underclocking ir undervolting

Taip pat galima atlikti priešingą veiksmą, vadinamąjį underclocking, kai procesorius veikia mažesniu greičiu, nei numatyta. Tai daroma siekiant prailginti akumuliatoriaus veikimo laiką ir sumažinti išskiriamą šilumą. Be to, populiarus metodas yra undervolting — sumažinti branduolio įtampą taip, kad CPU išlaikytų stabilumą esant tas pačias arba vos sumažintas takto reikšmes. Dėl nepakankamo spartinimo procesorius paprastai nesugadinamas, o iš tikrųjų jis gali veikti ilgiau. Kai kurie procesoriai automatiškai sumažina taktinį dažnį, kai kompiuteris nedaro daug darbo.

Kiti svarbūs aspektai

• Atminties (RAM) spartinimas: dažnai prisijungia prie procesoriaus spartinimo — XMP/DOCP profiliai leidžia greitai padidinti atminties taktinį dažnį, tačiau tai taip pat gali reikalauti įtampos korekcijų;
• Integruota grafika: kai kuriuos procesorius su integruota grafika taip pat galima spartinti;
• Automatinės parinktys: daug BIOS turi „auto overclock“ profilius — jie patogūs pradedantiesiems, bet gali būti agresyvesni nei rankiniai nustatymai;
• Atsargiai su skaičiais: nekopijuokite kitų nustatymų tiesiogiai į savo sistemą — kiekvienas egzempliorius gali elgtis kitaip dėl silicija variacijos („silicon lottery\").

Santrauka — ką verta žinoti prieš pradedant

• Spartinimas gali padidinti našumą, bet taip pat didina šilumos išskyrimą ir riziką.
• Visada pradėkite palaipsniui, testuokite stabilumą ir stebėkite temperatūras.
• Investuokite į gerą aušinimą ir patikimą maitinimo šaltinį.
• Suvokite garantijos sąlygas ir galimus rizikos padarinius.

Jeigu norite konkrečių patarimų dėl savo sistemos (procesoriaus modelio, motininės plokštės ir aušinimo), parašykite savo komponentų sąrašą — padėsiu sudaryti saugią ir veiksmingą spartinimo planą.

Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Kas yra perkrovimas?

K: Kokia yra kompiuterio procesoriaus užbėgimo už akių nauda?

K: Kokie galimi spartinimo trūkumai?

K: Ką galima padaryti, kad procesorius neperkaistų per daug įsibėgėjant?

K: Kaip procesoriaus įtampos didinimas veikia jo našumą atliekant spartinimo veiksmus?

K: Ar visus kompiuterius galima užblokuoti?

K: Kas yra nepakankamas taktinis dažnis ir kada jis gali būti naudingas?

Paieška pagal raidę