Griežtas taupymas (taupymo priemonės) – reikšmė ekonomikai ir nedarbui

Taupymo priemonės (politinė ekonomika) – tai vyriausybės priemonių rinkinys, kurio tikslas sumažinti valstybės biudžeto deficitą ir (arba) stabilizuoti viešąsias finansines rodiklius. Griežtas taupymas paprastai reiškia arba spartesnį išlaidų mažinimą, arba mokesčių didinimą, arba abu veiksmus kartu; be to, tai gali apimti ir struktūrines reformas, privatizacijas ar įstatymų pakeitimus, skirtus padidinti valstybės pajamas ar sumažinti įsipareigojimus.

Kodėl vyriausybės taiko griežtą taupymą?

Pagrindinės priežastys:

• Siekiama sumažinti skolas ir išlaikyti ilgalaikį fiskalinį tvarumą;
• Stiprinti rinkų pasitikėjimą, kad vyriausybė galėtų skolintis už priimtiną kainą;
• Atitikti tarptautines taisykles ar sutartis (pvz., euro zonos deficito ir skolos kriterijai);
• Reaguoti į sprendimus dėl viešųjų išlaidų neefektyvumo ar norą peradresuoti resursus į kitas sritis (pvz., verslo skatinimas).

Kaip taupymo priemonės veikia ekonomiką trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu?

Taupymo poveikis priklauso nuo priemonių pobūdžio, jų dydžio, laiko, ekonomikos būklės (ar yra recesija, ar ekonomika veikia pilnu pajėgumu) ir nuo to, ar centrinis bankas gali arba nori reaguoti palūkanų normomis.

• Trumpalaikis poveikis: mažinant viešąsias išlaidas arba didinant mokesčius, sumažėja bendrasis paklausos lygis. Tai dažnai sukelia mažesnį vartojimą, mažesnę paklausą prekėms ir paslaugoms bei didesnį nedarbo lygį. Daugumoje makroekonominių modelių taupymo politika paprastai didina nedarbą, nes sumažėjus valdžios sektoriaus išlaidoms mažėja tiek viešasis, tiek galbūt privatus užimtumas.
• Ilgalaikis poveikis: jei konsolidacija padeda sumažinti skolos naštą ir atkurti pasitikėjimą, tai gali sumažinti skolinimosi kainą, padidinti investicijas ir skatinti ilgalaikį ekonomikos augimą. Tačiau šie efektai nėra garantuoti ir priklauso nuo konsolidacijos tvarumo bei struktūros.

Nedarbo ir skolos santykio dinamika

Sumažėjus vyriausybės išlaidoms, tiesiogiai krinta viešasis užimtumas. Netiesiogiai, mažėjant bendram vartojimui ir paklausai, gali susitraukti ir privatus sektorius, todėl nedarbas auga dar labiau. Be to, padidinus mokesčius, mažėja namų ūkių disponuojamosios pajamos, o tai taip pat mažina vartojimą.

Yra svarbus niuansas dėl skolos ir BVP santykio: nors taupant sumažėja deficitai, tuo pačiu metu BVP gali kristi dėl sumažėjusios paklausos. Kadangi BVP yra vardiklis santykyje „skola / BVP“, net ir sumažėjus deficito augimui, skolos ir BVP santykis gali padidėti trumpuoju laikotarpiu, jeigu BVP smarkiai susitraukia.

Empiriniai pavyzdžiai ir diskusijos

Pavyzdžiui, po Didžiosios recesijos daugelyje Europos šalių pritaikius griežtas taupymo priemones, nepaisant sumažėjusių biudžeto deficitų, trumpuoju laikotarpiu didėjo nedarbas ir kai kuriose šalyse padidėjo skolos ir BVP santykis dėl didelio BVP nuosmukio. Tai rodo, kad taupymo poveikis labai priklauso nuo ekonominio ciklo ir priemonių proporcijų.

Akivaizdu ir kita teorinė dilema: kai ekonomika dirba arti pajėgumų ribos, didesnės trumpalaikės deficitinės išlaidos (skatinamosios priemonės) gali sukelti palūkanų normų augimą, mažindamos privačias investicijas ir ateities augimą. Tačiau esant pajėgumų pertekliui (recensijai), skatinamosios priemonės paprastai padidina užimtumą ir gamybą. Todėl optimali fiskalinė politika priklauso nuo ciklinės padėties.

Kokios priemonės ir kodėl jų poveikis skiriasi?

Poveikis priklauso nuo konsolidacijos sudėties:

• Viešųjų išlaidų mažinimas (pajamų sumažinimas per viešąjį sektorių) paprastai turi didesnį neigiamą multiplikatorių nei mažesni nei mokesčių didinimas atkarpose, kuriose vartojimas jautresnis.
• Mokesčių didinimas greitai mažina disponuojamąsias pajamas ir vartojimą; tačiau mokestinės bazės ir progresyvumas lemia, kaip pasiskirsto nuostoliai tarp gyventojų.
• Struktūrinės reformos (darbo rinkos, pensijų sistemos, viešųjų pirkimų skaidrinimas) gali pagerinti ilgalaikį potencialą, bet dažnai reikalauja laiko ir trumpalaikių aukų.

Socialinės pasekmės ir rizikos

Griežtas taupymas dažnai turi reikšmingų socialinių pasekmių: sparčiai mažinant viešąsias paslaugas ar socialines išmokas gali išaugti skurdas, nelygybė ir socialinė įtampa. Tai politinė rizika, kuri gali apriboti reformų įgyvendinamumą.

Kaip sumažinti neigiamą poveikį?

• Planuoti konsolidaciją palaipsniui ir veiksmingai, kad nebūtų staigaus paklausos susitraukimo;
• Prioritetizuoti išlaidų sritis — apsaugoti skurdžiausius sluoksnius, sveikatos apsaugą ir investicijas į infrastruktūrą bei švietimą, kurios palaiko ilgalaikį augimą;
• Derinti fiskalines priemones su aktyvia darbo rinkos politika (mokymais, perkvalifikavimu), kad sumažėtų ilgalaikis nedarbas;
• Jei įmanoma, suderinti fiskalinę konsolidaciją su palaikančia monetarine politika (mažesnėmis palūkanų normomis), kad būtų sumažintas kreditavimo šokas;
• Įgyvendinti struktūrines reformas, kurios padidintų darbo ir kapitalo efektyvumą, bet atlikti jas laipsniškai ir palaikomai.

Išvados

Griežtas taupymas yra įrankis, skirtas fiskaliniam tvarumui užtikrinti, tačiau jo poveikis priklauso nuo priemonių tipo, ekonomikos ciklo ir konsolidacijos tempo. Nors ilgalaikėje perspektyvoje tinkamai suplanuotos priemonės gali pagerinti viešųjų finansų padėtį ir skatinti pasitikėjimą, netinkamai arba per staigiai taikomas taupymas gali smarkiai sumažinti ekonomiką, padidinti nedarbą ir laikinai pabloginti skolos santykį dėl nukritusio BVP. Todėl sprendimai dėl konsolidacijos turėtų remtis analize, dėmesiu socialinėms pasekmėms ir priemonių subalansavimu tarp trumpalaikių ir ilgalaikių tikslų.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra taupymo priemonės?

K: Kodėl vyriausybės taiko taupymo priemones?

K: Kokios yra taupymo politikos pasekmės?

K: Kaip mokesčių didinimas gali paveikti vartojimą?

K: Ar išlaidų mažinimas gali lemti didesnį skolos ir BVP santykį?

K: Kas nutiko Europos šalims, įgyvendinusioms taupymo priemones po Didžiosios recesijos?

K.: Kas atsitinka, kai ekonomika veikia visu pajėgumu arba beveik visu pajėgumu ir padidėja skatinamosios išlaidos?

Paieška pagal raidę