"Parker Solar Probe" yra NASA robotas kosminis zondas, skriejantis link išorinės Saulės vainiko dalies. Jis pasieks 8,86 Saulės spindulio (apie 6,2 mln. km arba 3,85 mln. mylių) atstumą nuo Saulės „paviršiaus“ ir didžiausio priartėjimo metu gali įgyti iki 700 000 km/val. greitį – todėl tai vienas iš greičiausių žmonijos sukurtų erdvėlaivių. Zondas startavo 2018 m. rugpjūčio 12 d. (paleidimo vieta – Cape Canaveral), o misija naudota Delta IV Heavy nešėją. Misijos pagrindinis etapas planuotas keliems metams, per kuriuos zondas atliks kelis skriejimo ciklus bei gravitacines asistencijas prie Veneros, kad palaipsniui sumažintų savo orbitos perihelį.

Misijos tikslai

Pagrindiniai Parker Solar Probe moksliniai tikslai yra:

  • išsiaiškinti, kaip kertasi ir formuojasi Saulės magnetinis laukas vainike;
  • sekti energijos ir dalelių srautą, kuris šildo vainiką ir pagreitina Saulės vėją;
  • nustatyti mechanizmus, kurie pagreitina aukštos energijos daleles (žvaigždžių dalelių audros) ir lemia jų sklaidą.

Moksliniai instrumentai

Zondas nešasi keturias pagrindines instrumentų sistemas, skirtas stebėti laukus, daleles ir vaizdus:

  • FIELDS – matuoja elektrinius ir magnetinius laukus bei jų svyravimus;
  • SWEAP (Solar Wind Electrons Alphas and Protons) – skaičiuoja ir aprašo Saulės vėjo elektronus, protonus ir alfa daleles;
  • WISPR (Wide-field Imager for Parker Solar Probe) – vaizduoja vainiko struktūras ir leidžia vizualizuoti plazmines kilpas bei srautus;
  • ISʘIS (Integrated Science Investigation of the Sun) – nustato aukštos energijos dalelių spektro ir jų laiko kitimus.

Apsauga ir orbitos manevrai

Vienas iš didžiausių iššūkių buvo apsaugoti elektronikos ir instrumentus nuo intensyvios Saulės radiacijos bei karščio. Tam zondas aprūpintas stipriu šilumos skydeliu (thermal protection system), pagamintu iš pažangios anglies kompozito ir su šilumos izoliacine struktūra, kuris saugo prietaisus nuo tiesioginio spinduliavimo. Šilumos skydelis leidžia prietaisams išlikti esant palankioms temperatūroms, kai priekis veikia itin aukšta temperatūra.

Norint priartėti taip arti Saulės, misija naudoja kelis gravitacinius manevrus prie Veneros (Venus flybys), kurie palaipsniui mažina zondo orbitos aphelį ir perihelį. Per visą pagrindinę misiją planuota atlikti kelis tokius priartėjimus.

Istorija ir simbolinė reikšmė

Parker zondas yra ypatingas ir tuo, kad tai pirmas kartas, kai NASA erdvėlaivis pavadintas gyvo žmogaus vardu – pagerbiant fiziką Eugene'ą Parkerį, kuris dar 1958 m. pirmasis aprašė Saulės vėjo egzistavimą.

2018 m. gegužės 18 d. atminties kortelė su daugiau nei 1,1 mln. žmonių pavardėmis buvo pritvirtinta prie lentelės ir sumontuota po erdvėlaivio didelės galios antena. Kortelėje taip pat yra Parkerio, Čikagos universiteto profesoriaus emerito, nuotraukos ir jo 1958 m. mokslinio straipsnio kopija.

Reikšmė mokslui

Surinkti duomenys padeda spręsti pagrindines astrofizikos problemas – kodėl Saulės vainikas yra daug karštesnis už Saulės paviršių, kaip susidaro ir keičiasi Saulės magnetinis laukas, bei kaip susidaro ir plinta Saulės vėjas. Šie atradimai turi praktinę reikšmę ir kosminio oro sąlygų (space weather) prognozavimui, kas svarbu palydovų veiklai ir Žemės infrastruktūrai.