Permineralizacija
Permineralizacija - tai fosilizacijos procesas, kurio metu iš mineralinių nuosėdų susidaro vidinės organizmų liekanos.
Vandenyje esančios mineralinės medžiagos užpildo organinio audinio viduje esančias ertmes. Šio proceso metu įrašomi minkštieji ir kietieji audiniai. Permineralizuotos fosilijos naudingos tiriant vidines struktūras, ypač augalų.
Vanduo iš žemės, ežerų ar vandenynų prasiskverbia į organinių audinių poras ir su nusėdusiais mineralais suformuoja kristalų liejinį. Kristalai pradeda formuotis porėtose ląstelių sienelėse. Šis procesas tęsiasi vidiniame sienelių paviršiuje, kol visiškai užsipildo centrinė ląstelės ertmė - liumenas. Pačios ląstelės sienelės lieka nepažeistos aplink kristalus. Permineralizacija nuo petrifikacijos skiriasi tuo, kad organinė medžiaga tik užpildoma mineralais, o ne visiškai pakeičiama. Permineralizacija gali vykti keliais būdais:
Silicio rutuliukai
Akmens anglių kamuolys
Tipai
Silicifikacija
Silicifikacija yra labiausiai paplitęs permineralizacijos tipas.
Karbonatų mineralizacija
Karbonatų mineralizacija pasireiškia kaip anglies rutuliukai. Anglies rutuliukai - tai augalų ir jų audinių fosilijos, paprastai susidarančios esant jūros vandeniui arba rūgščioms durpėms. Šio tipo fosilizacijos suteikia informacijos apie augalų gyvenimą viršutiniame karbone (prieš 325-280 mln. metų).
Piritizacija
Organizmai piritizuojami, kai jie atsiduria geležies sulfidų prisotintose jūrinėse nuosėdose.
