Autobahn: Vokietijos, Austrijos ir Šveicarijos greitkeliai be greičio apribojimų

Atraskite Autobahn — Vokietijos, Austrijos ir Šveicarijos greitkelius be greičio ribojimų: istorija, taisyklės, saugumas ir praktiniai patarimai vairuotojams.

Autorius: Leandro Alegsa

Autobahn (liet. greitkelis) - tai greitkelių (didelių gatvių) pavadinimas Vokietijoje, Austrijoje ir Šveicarijoje. Vokietijoje esantys keliai garsūs tuo, kad daugelyje jų nėra jokių greičio apribojimų ir vairuotojai gali važiuoti taip greitai, kaip tik nori.

Paprastai autobaną sudaro dvi eismo juostos kiekviena kryptimi. Kartais viena kryptimi gali būti daugiau nei dvi eismo juostos (arba papildoma juosta automobiliams su mechaniniais gedimais). Visi vairuotojai turi važiuoti kraštine dešine eismo juosta, išskyrus tuos atvejus, kai važiuoja pro kitus automobilius ar sunkvežimius, kurie važiuoja lėčiau.

Kas yra ypatingo Vokietijos autobahnuose

Vokietijoje iš tiesų yra daugybė ruožų be konkretaus administracinio greičio apribojimo, tačiau tai nereiškia visiškos laisvės: yra rekomenduojama Richtgeschwindigkeit — 130 km/h, o daugelyje ruožų taikomi greičio apribojimai dėl saugumo, eismo intensyvumo ar aplinkos apsaugos. Be to, daugelyje vietų įrengtos kintamo greičio ribojimo sistemos, kurios automatiškai sumažina leistiną greitį dėl kamščių, statybų ar blogo oro.

Autobahn Austrijoje ir Šveicarijoje

Nors terminas „autobahn“ vartojamas ir Austrijoje, ir Šveicarijoje, šių šalių taisyklės skiriasi: Austrijoje daugumoje magistralių greičio limitas yra 130 km/h (išskyrus specialias zonas), o Šveicarijoje įprastas greičio limitas magistralėse yra 120 km/h. Abi šalys taiko griežtą kontrolę ir baudas už greičio viršijimą, taip pat reikalauja turėti galiojančią kelių mokėtinų vinjetę (ypač Šveicarijoje ir Austrijoje).

Eismo organizavimas ir infrastruktūra

Autobahn paprastai yra be sankryžų lygiu (išvažiavimai ir įvažiavimai per jungtis), turi aiškiai pažymėtas juostas, saugos juostą (šoninę juostą arba avarinį kelią) ir dažnai atitvarus tarp priešingų krypčių. Kartais taikomas „dinaminis kraštinės naudojimas“ — avarinė juosta laikinai atidaroma eismui reikšmingiems srautams suvaldyti. Autostradose yra poilsio vietos (Raststätte, Autohof), degalinės, informaciniai stendai ir avariniai telefonai.

Saugos ir teisės reikalavimai

Vairuotojai privalo laikytis kelio ženklų ir specialių apribojimų. Net jei ruože nėra nurodyto greičio limito, rekomenduojama neviršyti 130 km/h ir prisitaikyti prie sąlygų: važiavimo sąlygos, matomumas ir eismo intensyvumas gali padaryti didesnį greitį pavojingu. Taip pat galioja:

  • lenkti tik iš kairės pusės;
  • laikyti dešinę juostą, nebent lenkiate;
  • nevažiuoti avarinės juostos, išskyrus avariją ar kitas nenumatytas situacijas;
  • sunkvežimiams nustatyti greičio apribojimai (dažnai 80–90 km/h) ir draudimai lenkti tam tikruose ruožuose;
  • žiemą privaloma turėti tinkamą padangų įrangą ir laikytis saugos reikalavimų.

Kontrolė, baudos ir atsakomybė

Netgi „laisvuose“ ruožuose tų šalių policija, automatinės greičio kontrolės kameros ir kitos tarnybos gali skirti baudas už pavojingą vairavimą, lenkimą netinkamose vietose ar kitus pažeidimus. Tarptautiniai teismai ir draudikai taip pat atkreipia dėmesį: didelis greitis padidina avarijų riziką ir draudimo išmokų komplikacijas.

Praktiniai patarimai vairuotojams

  • Laikykitės dešinės juostos maksimos taisyklės ir lenkite tik iš kairės;
  • naudokite signalus ir patikrinkite veidrodėlius prieš juostų keitimą;
  • ribokite greitį prie blogo oro, statybų ar intensyvaus eismo;
  • nepalikite ilgo važiavimo be pertraukos — naudokitės poilsio aikštelėmis;
  • patikrinkite vietinius reikalavimus (vinjetės, žieminių padangų reikalavimai, galimos ribojimų zonos) prieš įvažiuodami į Austriją ar Šveicariją.

Apibendrinant: nors Vokietijos autobanai pasaulyje garsėja ruožais be bendro greičio apribojimo, reali praktika yra daug niuansų — tiek saugumo, tiek administraciniu ir aplinkosaugos požiūriu. Rūpestingas ir atsakingas elgesys kelyje yra svarbiausias — nepriklausomai nuo to, ar važiuojate greitai, ar laikotės griežto ribojimo.

Autobahnas Vokietijoje

Daugelyje Vokietijos autostradų greitis neribojamas. Yra tik rekomenduojamas 130 km (80,8 mylios) per valandą greitis. Tačiau vairuotojai, važiuojantys greičiau nei 130 km/val., gali būti patraukti atsakomybėn už eismo įvykį, į kurį pateko. Vokietijos kelių eismo įstatyme teigiama, kad leidžiama važiuoti tik tokiu greičiu, kokį leidžia kelio sąlygos.

Vokietijos kelių eismo saugumo taryba (DVR) nustatė, kad greitkelių ruožuose, kuriuose greitis neribojamas, žūsta vidutiniškai 25 proc. daugiau žmonių nei tuose, kuriuose greitis ribojamas. "Der Spiegel" atlikta duomenų analizė parodė, kad greičio apribojimas visuose Vokietijos greitkeliuose kasmet išgelbėtų 140 gyvybių.

Kas 2 kilometrus (1,2 mylios) Vokietijos greitkelyje yra pagalbos telefonas. Dviejų autobahnų sankryžos vadinamos Dreieck (trikampis), jei ten baigiasi vienas autobahnas, arba Kreuz (kryžius). Sankryžos su įprastais keliais vadinamos Anschlussstelle. Visos autobano sankryžos numeruojamos iš eilės.

Važiavimas Vokietijos autobanu automobiliams yra nemokamas. Sunkvežimiai (12,5 t ir daugiau) turi mokėti maždaug dvylikos centų (-,12 €) kelių mokestį už kilometrą.

Autobahnas Austrijoje

Austrijos autobanose galioja bendras 130 km/val. greičio apribojimas. Tačiau iki 2007 m. balandžio mėn. kai kuriuose bandomuosiuose ruožuose buvo leidžiama važiuoti 160 km/h greičiu. Su lengvuoju automobiliu, sunkvežimiu, motociklu... galima važiuoti, jei su juo galima važiuoti didesniu nei 60 km/val. greičiu.

Austrijos autobanai nėra nemokami. Automobilių vairuotojai turi nusipirkti vinjetę (kuri leidžia važiuoti autobanu kelias dienas, mėnesius ar net metus). Sunkvežimiai turi mokėti nuo atstumo priklausantį kelių mokestį (kaip ir Vokietijoje). Kai kuriuose ruožuose reikia mokėti kelių mokestį ir nereikia vinjetės, pavyzdžiui, dideli tuneliai ir kiti brangūs statiniai kalnuose.

Austrijos autostradų sankryžos vadinamos Knoten (vietoj Kreuz), o greitis jose dažnai ribojamas iki 100 km/val.

Vienos pietrytiniu aplinkkeliu (angl. Wiener Süd-Ost Tangente, Vienos pietrytinis aplinkkelis) kasdien važiuoja apie 200 000 automobilių. Čia vyksta didžiausias eismas Austrijoje ir tai yra svarbus sostinės Vienos autobahnas.

Autobahnas Šveicarijoje

Šveicarijos autobahnuose greitis ribojamas iki 120 km/val. Iki 1997 m. jie buvo vadinami Nationalstrassen (ir žymimi raide "N" vietoj "A"). Kaip ir Austrijoje, automobilių vairuotojai turi įsigyti vinjetę, kuri visada galioja vienerius metus (kalendoriniais metais). Sankryžos tarp autobanų Šveicarijoje vadinamos Verzweigung.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra autobanas?


A: Autobahn - tai kontroliuojamo pravažiavimo greitkelių sistema Vokietijoje.

K: Kuo garsėja Autobahnas?


A: Autobahnas garsus tuo, kad daugelyje kelių nėra jokių greičio apribojimų ir vairuotojai gali važiuoti taip greitai, kaip nori.

K: Kiek juostų kiekviena kryptimi turi Autobahnas?


A: Autobanas turi mažiausiai dvi eismo juostas kiekviena kryptimi, o tarp krypčių yra užtvara.

K: Koks rekomenduojamas greičio apribojimas Autobahn'e?


A: Autobane rekomenduojamas greitis yra 130 km/h.

K: Ar vairuotojams Autobahn leidžiama važiuoti greičiau nei 130 km/h?


A: Vairuotojams leidžiama Autobahn važiuoti greičiau nei 130 km/val. greičiu, jei tai leidžia kelio sąlygos.

Klausimas: Kiek žūčių įvyksta Autobano ruožuose, kuriuose greitis neribojamas, palyginti su ruožais, kuriuose greitis ribojamas?


A: Autobano ruožuose, kuriuose nėra greičio apribojimų, žūsta vidutiniškai 25 % daugiau žmonių nei tuose, kuriuose yra apribojimai.

K: Ar važiavimas Autobahn greitkeliu yra nemokamas visoms transporto priemonėms?


A: Lengviesiems automobiliams važiavimas Autobahn yra nemokamas, tačiau sunkvežimiai (12,5 tonos ir didesnio svorio) turi mokėti apie 0,12 euro už kilometrą.


Ieškoti
AlegsaOnline.com - 2020 / 2025 - License CC3