Apatinis sijonas (pettikoatas) − tai moteriškas apatinis drabužis, panašus į sijoną arba į sijoną su liemene. Įsivaizduokite jį kaip sluoksnį, dėvimą po išoriniu sijonu ar suknele; dažniausios paskirtys – apšiltinti, suteikti drapiruotei ir tūriui, mažinti trintį tarp viršutinio drabužio bei kūno ir pagerinti drabužio krintamumą.
Krakmolyti, su raukiniais arba iš standaus audinio pasiūti apatiniai sijonai padeda suformuoti platesnį siluetą. Vienas ryškiausių istorinių apatinio sijono variantų – krinolinas, t. y. apatinio sijono konstrukcija su banginio kaulo apvadais arba metalinėmis lankstomis. Nors tradiciniai krinolinai šiuolaikiniame kasdieniame gyvenime retai dėvimi, apatiniai sijonai vis dar naudojami balinėms suknelėms, vestuvinėms suknelėms, istoriniams kostiumams ir sceniniams drabužiams.
Tipai ir konstrukcija
- Vienasluoksnis slip / pettikoatas – lengvas apatinis sijonas iš medvilnės, šilko ar sintetinio audinio, skirtas nešioti po kasdieniais sijonais, kad sumažintų trintį ir pagerintų drabužio krintamumą.
- Krintamasis (starchy) pettikoatas – su krakmolytais sluoksniais arba standesne medžiaga, kad suteiktų tūrio tradiciniams arba retro skonio sijonams.
- Tiulio arba daugiasluoksnis pettikoatas – sudarytas iš kelių tinklelio arba tiulio sluoksnių; duoda daug apimties be didelio svorio, dažnai naudojamas vestuvinėms ir balinėms suknelėms.
- Krinolinas / hoop skirt – apatinis sijonas su lankeliais arba lankais (istorinio tipo banginio kaulo arba metaliniais lankais), naudojamas labai plačiam sijonui suformuoti.
- Half-slip / underskirt – trumpesnis arba platesnis papildomas sluoksnis, kartais be liemens, skirtas dėvėti po sijonu dėl patogumo ar estetikos.
Medžiagos ir konstrukciniai sprendimai
Apatiniai sijonai gali būti siuvami iš natūralių audinių (medvilnė, linas, šilkas) arba sintetinių medžiagų (poliesteris, nailonas). Norint suteikti standumo, naudojami krakmolavimas, įsiūti arklio plaukai / horsehair braid arba plastikiniai / plieniniai lankai. Istoriškai kaip standinimo medžiaga buvo naudojamas banginio kaulas (whalebone), vėliau pakeistas plieno lankais ar kitomis medžiagomis.
Istorija trumpai
Apatinių sijonų istorija siekia kelis šimtmečius. Nuo XVII–XVIII a. daugiastuoksnių sijonų ir underskirts, per XIX a. vidurio krinolinų madas (plačios metalinės ir banginio kaulo narvelių konstrukcijos), iki vėlesnių dešimtmečių, kai atsirado bustle (užpakalinio tūrio) formos. XX a. pradžioje ir viduryje apatiniai sijonai prarado dalį populiarumo dėl pokyčių siluetuose, tačiau 1950-aisiais, su plačiais sijonais ir „rockabilly“ mada, pettikoatai vėl tapo plačiai dėvimi. Šiandien jie dažniausiai naudojami specialioms progoms, etapainei aprangai, tradiciniams tautiniams kostiumams ir vestuvinėms suknelėms.
Kaip pasirinkti ir prižiūrėti
- Dydis ir ilgis: rinkitės pettikoatą pagal liemens apimtį ir pageidaujamą ilgio lygį; per ilgas gali išlįsti po drabužiu, per trumpas neduos reikalingo tūrio.
- Medžiaga: natūralūs audiniai geriau kvėpuoja, tiulis ir tinklelis suteikia daug tūrio su mažesniu svoriu.
- Priežiūra: skaitykite gaminio etiketę; daugelį pettikoatų geriausia skalbti rankomis arba švelniame režime, švelniu muilu. Standinami ar pūsti sluoksniai gali reikalauti formavimo garais arba švelnaus persiurbimo (starch) pagal instrukcijas.
- Laikymas: laikykite pakabintą arba suvyniotą su švariu popieriumi, kad išvengtumėte sulankstymo žymių ir deformacijų lankeliuose.
Apatinis sijonas yra praktiškas ir stilistinis sprendimas, kuris per amžius keitėsi kartu su mada. Nors jo formos ir medžiagos variuoja, pagrindinės funkcijos – šiluma, tūrio suteikimas ir geresnis išorinio drabužio krintamumas – išlieka tos pačios.

