Apatinis sijonas (pettikoatas) — apibrėžimas, tipai ir istorija
Apatinis sijonas (pettikoatas): išsamiai apie apibrėžimą, tipus ir istoriją — nuo krinolino iki šiuolaikinių variantų. Sužinokite, kaip jis formuoja suknelės siluetą.
Apatinis sijonas (pettikoatas) − tai moteriškas apatinis drabužis, panašus į sijoną arba į sijoną su liemene. Įsivaizduokite jį kaip sluoksnį, dėvimą po išoriniu sijonu ar suknele; dažniausios paskirtys – apšiltinti, suteikti drapiruotei ir tūriui, mažinti trintį tarp viršutinio drabužio bei kūno ir pagerinti drabužio krintamumą.
Krakmolyti, su raukiniais arba iš standaus audinio pasiūti apatiniai sijonai padeda suformuoti platesnį siluetą. Vienas ryškiausių istorinių apatinio sijono variantų – krinolinas, t. y. apatinio sijono konstrukcija su banginio kaulo apvadais arba metalinėmis lankstomis. Nors tradiciniai krinolinai šiuolaikiniame kasdieniame gyvenime retai dėvimi, apatiniai sijonai vis dar naudojami balinėms suknelėms, vestuvinėms suknelėms, istoriniams kostiumams ir sceniniams drabužiams.
Tipai ir konstrukcija
- Vienasluoksnis slip / pettikoatas – lengvas apatinis sijonas iš medvilnės, šilko ar sintetinio audinio, skirtas nešioti po kasdieniais sijonais, kad sumažintų trintį ir pagerintų drabužio krintamumą.
- Krintamasis (starchy) pettikoatas – su krakmolytais sluoksniais arba standesne medžiaga, kad suteiktų tūrio tradiciniams arba retro skonio sijonams.
- Tiulio arba daugiasluoksnis pettikoatas – sudarytas iš kelių tinklelio arba tiulio sluoksnių; duoda daug apimties be didelio svorio, dažnai naudojamas vestuvinėms ir balinėms suknelėms.
- Krinolinas / hoop skirt – apatinis sijonas su lankeliais arba lankais (istorinio tipo banginio kaulo arba metaliniais lankais), naudojamas labai plačiam sijonui suformuoti.
- Half-slip / underskirt – trumpesnis arba platesnis papildomas sluoksnis, kartais be liemens, skirtas dėvėti po sijonu dėl patogumo ar estetikos.
Medžiagos ir konstrukciniai sprendimai
Apatiniai sijonai gali būti siuvami iš natūralių audinių (medvilnė, linas, šilkas) arba sintetinių medžiagų (poliesteris, nailonas). Norint suteikti standumo, naudojami krakmolavimas, įsiūti arklio plaukai / horsehair braid arba plastikiniai / plieniniai lankai. Istoriškai kaip standinimo medžiaga buvo naudojamas banginio kaulas (whalebone), vėliau pakeistas plieno lankais ar kitomis medžiagomis.
Istorija trumpai
Apatinių sijonų istorija siekia kelis šimtmečius. Nuo XVII–XVIII a. daugiastuoksnių sijonų ir underskirts, per XIX a. vidurio krinolinų madas (plačios metalinės ir banginio kaulo narvelių konstrukcijos), iki vėlesnių dešimtmečių, kai atsirado bustle (užpakalinio tūrio) formos. XX a. pradžioje ir viduryje apatiniai sijonai prarado dalį populiarumo dėl pokyčių siluetuose, tačiau 1950-aisiais, su plačiais sijonais ir „rockabilly“ mada, pettikoatai vėl tapo plačiai dėvimi. Šiandien jie dažniausiai naudojami specialioms progoms, etapainei aprangai, tradiciniams tautiniams kostiumams ir vestuvinėms suknelėms.
Kaip pasirinkti ir prižiūrėti
- Dydis ir ilgis: rinkitės pettikoatą pagal liemens apimtį ir pageidaujamą ilgio lygį; per ilgas gali išlįsti po drabužiu, per trumpas neduos reikalingo tūrio.
- Medžiaga: natūralūs audiniai geriau kvėpuoja, tiulis ir tinklelis suteikia daug tūrio su mažesniu svoriu.
- Priežiūra: skaitykite gaminio etiketę; daugelį pettikoatų geriausia skalbti rankomis arba švelniame režime, švelniu muilu. Standinami ar pūsti sluoksniai gali reikalauti formavimo garais arba švelnaus persiurbimo (starch) pagal instrukcijas.
- Laikymas: laikykite pakabintą arba suvyniotą su švariu popieriumi, kad išvengtumėte sulankstymo žymių ir deformacijų lankeliuose.
Apatinis sijonas yra praktiškas ir stilistinis sprendimas, kuris per amžius keitėsi kartu su mada. Nors jo formos ir medžiagos variuoja, pagrindinės funkcijos – šiluma, tūrio suteikimas ir geresnis išorinio drabužio krintamumas – išlieka tos pačios.

Tipiška Christian Dior vakarinė suknelė, data nežinoma, bet maždaug 1950 m. Po ja neabejotinai reikėjo dviejų ar daugiau apatinių sijonų.
XX a. apatiniai sijonai
Didžiąją XX a. pirmosios pusės dalį, išskyrus kelias išimtis, apatiniai sijonai nebuvo madingi. Be abejo, siauriems sijonams ir suknelėms, kurios buvo madingos, daugelio apatinių sijonų nereikėjo. Kai kurioms vakarinėms suknelėms buvo reikalingi apatiniai sijonai, tačiau jie baigėsi dėl Antrojo pasaulinio karo metu taikomų racionų ir trūkumo.
Kristianas Dioras atgaivino apatinius sijonus 1947 m. sukurtame "New Look" su pilnais sijonais. Šeštajame dešimtmetyje buvo itin populiarūs rišami, raukiniai, standūs apatiniai sijonai, ypač tarp paauglių merginų. Paprastai buvo dėvimi bent trys viengubi apatiniai sijonai, kol gamintojai pradėjo gaminti dvigubus ir trigubus apatinius sijonus. Po apatiniais sijonais, ypač krinolino tipo, paprastai buvo dėvimos siauros kelnaitės, nes jos buvo linkusios "braižytis".
Šią temą Dioras tęsė ir 1955 m. pavasario kolekcijoje "A-Line", kurioje buvo pristatytas "geidžiamiausias Paryžiaus siluetas". Tai buvo "pirštų galiukus siekiantis platėjantis švarkas, dėvimas ant suknelės su labai pilnu, klostuotu sijonu". Tuo metu vakarinės suknelės visada buvo dėvimos su apatiniais sijonais.
Nors šis siluetas buvo A formos, jis nebuvo identiškas tam, kas dabar suprantama kaip A linijos idėja. Šią idėją galutinai išreiškė ir išpopuliarino Dioro įpėdinis Yves'as Saint Laurent'as, 1958 m. pavasarį pristatęs Trapecijos liniją, kurioje suknelės smarkiai platėjo nuo prigludusios pečių linijos. A formos drabužiai išliko populiarūs septintajame ir aštuntajame dešimtmetyje.
Ieškoti