Kosovas ir Metohija: istorija, politinis statusas ir ginčas

Kosovas ir Metohija: išsami istorija, politinis statusas ir tarptautinis ginčas — nuo Jugoslavijos ir karo iki 2008 m. nepriklausomybės, JT sprendimų ir dabartinės padėties.

Autorius: Leandro Alegsa

Kosovo ir Metohijos autonominė provincija arba serbų kalba: Albanų kalba: Аутономна Покрајина Косово и Метохиja; albanų kalba: Kosovës dhe Metohisë, paprastai vadinama Kosovu ir Metohija, arba serbiškai: Krahina Autonome e Kosovës dhe Metohisë: Metodhiја; albanų kalba: Косово и Метохија; albanų kalba:  Косово; albanų k: Kosova, sutrumpintai KiM serb: КиМ, rumun: KiM arba KosmetKosovo ir Metohijos; serb: Kosovas, kaip sakoma Serbijos konstitucijoje, reiškia Kosovo sritį. Dėl šios žemės ginčijasi Serbija ir save paskelbusi Kosovo Respublika, kuri šiuo metu faktiškai kontroliuoja šią žemę. Prieš Kosovo Respublikos įkūrimą 1912-1999 m. šią teritoriją kontroliavo Serbija (kai Serbija buvo Jugoslavijos dalis).

Išsamiau apie pavadinimus ir geografinę sąrangą

Terminas „Kosovas ir Metohija“ atspindi dvi istorines regiono dalis: Kosovą (dažniau nurodomą kaip rytinė ir centrinė dalis, su sostine Priština) ir Metohiją (vakarinė, daugiau žemdirbiška teritorija). Žodis „Metohija“ kilęs iš graikų kalbos (metochion) ir reiškia vienuolynų žemės valdas, nes regioną istoriškai valdė stačiatikių vienuolynai ir bažnyčios.

Istorinė apžvalga

Per ilgą istoriją teritorija keitė valdymus: ji buvo dalis viduramžių Serbijos valstybės, vėliau — Osmanų imperijos, XX a. — dalis Serbijos ir Jugoslavijos. XX a. pabaigoje etniniai ir politiniai konfliktai išryškėjo intensyviai. 1990 m., kai Jugoslavija ėmė byrėti, įvyko Slobodano Miloševičiaus valdymo stiprėjimas ir centrinės valdžios autoritarizacija, kas sumažino Kosovo autonomijos statusą. 1998–1999 m. kilęs Kosovo karas atvedė prie plataus masto smurto ir humanitarinės krizės; po karo Serbijos pajėgos pasitraukė iš teritorijos.

Tarptautinis reguliavimas ir administracija (1999–2008)

1999 m. po karo Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucija Nr. 1244 nustatė, kad Kosovo teritorija bus valdoma Jungtinių Tautų laikinosios misijos (UNMIK) ir kartu bus užtikrinta užsienio saugumo pajėgų buvimas (KFOR, vadovaujama NATO). Rezoliucija paliko teisinį Kosovo statusą prie Serbijos, tačiau praktinę administraciją vykdė tarptautinės institucijos. Vėlesnės tarptautinės misijos, tokios kaip ES teisinės valdymo misija (EULEX), taip pat dalyvavo teisėsaugos ir teisminės sistemos stiprinime.

Nepriklausomybės paskelbimas ir dabartinis politinis statusas

2008 m. vasario mėn. Kosovo institucijos paskelbė nepriklausomybę. Nuo to laiko Kosovo Respublika veikia kaip faktinė valdžia teritorijoje, turi savo konstituciją, parlamentą, prezidentą ir vyriausybę. Serbija nepripažįsta nepriklausomybės ir tvirtina, kad Kosovo teritorija yra jos sudėtyje; tai įtvirtinta ir Serbijos Konstitucijoje. Dėl šios prieštaros Kosovo narystė tarptautinėse organizacijose, ypač Jungtinėse Tautose, yra ribota, nes tam reikalingas platesnis tarptautinis pripažinimas ir Saugumo Tarybos palaikymas.

Tarptautinis pripažinimas

Kosovo nepriklausomybę pripažino daug šalių, daugiausia Vakarų valstybių. Skaičius keičiasi dėl politikos pokyčių ir kartais pripažinimų atšaukimo; pastaraisiais metais pripažinimų skaičius svyruoja apie šimtą valstybinių subjektų. Kai kurios valstybės, tarp jų dauguma ES narių ir JAV, palaiko santykius su Kosovo, tuo tarpu kitos – pavyzdžiui, Rusija ir Kinija – nepripažįsta jo nepriklausomybės ir remia Serbijos poziciją.

2013 m. Briuselio susitarimas ir santykių normalizavimas

2011 m. pradėtas Europos Sąjungos tarpininkaujamas dialogas tarp Belgrado ir Prištinos siekė sumažinti įtampą ir normalizuoti santykius. 2013 m. pasiektas Briuselio susitarimas numatė tam tikrų administracinių funkcijų perdavimą ir priemones vietos serbų bendruomenės integracijai, įskaitant diskutuotą Serbų daugumos savivaldos vienetų („Association/Community of Serb-majority Municipalities“) klausimą. Susitarimo įgyvendinimas vyko lėtai ir susidūrė su kliūtimis abiejose pusėse.

Demografija, kalbos ir kultūra

Regiono gyventojų dauguma — etniniai albanai; serbų mažuma išsidėsčiusi ypač šiaurinėje Kosovo dalyje ir kai kuriose kaimiškose teritorijose. Kitos mažumos — bosniai, turkai, romai ir kt. Dvi oficialios kalbos pagal Kosovo institucijas yra albanų ir serbų; praktikoje albanų kalba dominuoja. Kosovo turi svarbų kultūros paveldą, įskaitant viduramžių stačiatikių vienuolynus ir kitus istorinius paminklus, kuriems tarptautinė bendruomenė teikia apsaugą ir pripažinimą.

Saugumas, teisė ir tarptautinės pajėgos

Po karo Kosovo saugumą užtikrina tarptautinės pajėgos (KFOR), o teisėsaugos ir teisinės sistemos stiprinimu prisideda tarptautinės misijos. Vietinės institucijos, kartu su tarptautinėmis organizacijomis, dirba siekdamos užtikrinti viešąją tvarką, teisės viršenybę ir žmogaus teisių apsaugą. Tačiau tam tikruose regionuose, ypač šiaurėje, įtampa kartais išlieka ir kyla vietinių konfliktų ar politinių krizų.

Pagrindinės problemos ir perspektyvos

  • Tarptautinis pripažinimas — Kosovo siekia platesnio pripažinimo ir narystės tarptautinėse organizacijose, tačiau politinės kliūtys išlieka.
  • Serbų bendruomenės saugumas ir integracija — būtinos stabilios garantijos serbų kultūriniams, teisiniams ir politiniams interesams.
  • Ekonominė plėtra ir socialinė atstatyba — karo pasekmės, nedarbas ir infrastruktūros atstatymas reikalauja tarptautinės paramos ir vidaus reformų.
  • Dialogas su Serbija — tolesnis ES tarpininkaujamas dialogas laikomas pagrindiniu keliu link ilgalaikio sprendimo ir normalizavimo.

Apibendrinant, Kosovo ir Metohijos statusas lieka viena sudėtingiausių ir jautriausių pietų Balkanuose geopolitinių temų: teritorija faktiniu požiūriu valdoma Kosovo institucijų, tačiau teisiškai ir politinėje plotmėje ginčijama tarp Belgrado ir dalies tarptautinės bendruomenės. Ateities perspektyvos priklausys nuo derybų, tarptautinės politikos pokyčių ir gebėjimo įgyvendinti praktiškus sprendimus vietos bendruomenių gerovei.

Kosovo ir Metohijos autonominės provincijos žemėlapisZoom
Kosovo ir Metohijos autonominės provincijos žemėlapis

Klausimai ir atsakymai

K: Koks yra pilnas Kosovo ir Metohijos pavadinimas?


A: Kosovo ir Metohijos autonominė provincija, arba serbų kalba: Albanų kalba: Аутономна Покрајина Косово и Метохия; albanų kalba: Autonomна Покрајина Косово и Метохиja: Albanų kalba: Krahina Autonome e Kosovës dhe Metohisë.

Klausimas: Kaip trumpai vadinasi Kosovas ir Metohija?


Atsakymas: Paprastai vadinama Kosovas ir Metohija arba serbų kalba: Kosovo ir Metхија; albanų kalba: Косово и Метохија: Kosova dhe Metohija, arba Kosovas, arba serbų kalba: Kosova dhe Metohija, arba Kosova, arba Kosova, arba Kosovas, arba Kosova, arba Kosova, arba Kosova, arba Kosova, arba Kosova, arba Kosova, arba Kosova, arba Kosova, arba Kosova: Косово; albanų k: Kosova.

Klausimas: Kas šiuo metu kontroliuoja žemę?


Atsakymas: Šiuo metu faktiškai žemę kontroliuoja save paskelbusi Kosovo Respublika.

K.: Kada Kosovas priklausė Serbijai?


A: Prieš Kosovo Respublikos įkūrimą 1912-1999 m. šią teritoriją kontroliavo Serbija (kai Serbija buvo Jugoslavijos dalis).

K: Kas nutiko per Slobodano Miloševičiaus antibiurokratinę revoliuciją?


A: Per Slobodano Miloševičiaus antibiurokratinę revoliuciją, įvykusią 1990 m., kai Kosovas priklausė Jugoslavijai, Kosovo vyriausybė tapo mažiau įtakinga, o Serbija, kaip ir 1971-1974 m., turėjo didesnę kontrolę.

Klausimas: Kiek JT valstybių narių pripažįsta Kosovo nepriklausomybę?


Atsakymas: Kosovo nepriklausomybę pripažįsta 95 JT valstybės narės.


Ieškoti
AlegsaOnline.com - 2020 / 2025 - License CC3