Lavina – apibrėžimas, priežastys, pavojai ir išgyvenimo tikimybė
Lavina: priežastys, pavojai ir išgyvenimas — sužinokite, kaip atpažinti riziką, elgtis pavojingose situacijose ir taikyti gelbėjimo taktikas, kad padidintumėte išsigelbėjimo tikimybę.
Lavina – tai stichinė nelaimė, susijusi su sniegu. Kai ant šlaito ar kalno susikaupia per daug sniego arba formuojasi nestabili sniego danga, dalis sniego gali nuslinkti žemyn didžiuliu stoviu ar plokščiu judesiu ir padaryti didelę žalą viskam, kas yra jos kelyje. Tai vadinama lavina. Lavinos ypač aktualios slidininkams ir kitiems žiemos sportu užsiimantiems žmonėms, taip pat kalnų gelbėtojams ir vietinėms bendruomenėms.
Didelės lavinos su savimi gali nešti akmenis, riedulius ir medžius. Jos gali palaidoti žmones ir transporto priemones. Jei gelbėtojai žmonių neranda pakankamai greitai, užgriuvusieji gali mirti nuo uždusimo (negauna pakankamai oro) arba nuo hipotermijos (stingdančio šalčio). Be to, smūgiai ir suspaudimas gali sukelti rimtus traumas.
Priežastys
- Sniego sluoksnių nestabilumas: jei po sunkesnio, tankesnio sniego sluoksnio yra silpnesnis, trapus sluoksnis (pavyzdžiui, pūgas arba graželis), viršutinė masė gali nusluoksniuoti ir sukelti laviną.
- Vėjas: perpūsti šlaitai kaupina sniego „pleistrus“ (wind slabs), kurie yra labai pavojingi.
- Gausesni krituliai: staigus sniego kaupimasis per kelias valandas arba dienas didina apkrovą.
- Temperatūros svyravimai: atšilimas arba poreikį»š»«iš lydymosi gali sumažinti sniego stabilumą.
- Žmogaus veiksnys: slidininkų, snieglentininkų ar kitų žmonių judesiai gali užkelti kritinį slėgį ir išprovokuoti laviną.
- Reljefas: pavojingos yra šlaito nuolydžio kampai ~30–45°; labai stati nuolydis gali bristi sniegą, o plokštesni šlaitai paprastai mažiau pavojingi.
Lavinos tipai
- Plokštelinė (slab) lavina: viršutinis kietesnis sniego plokštumas nuslinksta ant silpnesnio sluoksnio. Dažnai pavojingiausia ir gali nuvilkti daug masės.
- Lašiaginė (loose snow) lavina: prasideda nuo vieno taško ir plečiasi – dažniau pasitaiko išlaisvinant pūgą.
- Šlapio sniego lavina: vyksta atšilus arba lyjant, sniegas sulimpa ir juda kaip sunkus, lipnus masės srautas.
Pavojai
- Užgriuvimas ir uždusimas: dažniausia mirčių priežastis – negalėjimas kvėpuoti dėl sniego ir suspaudimo; pirmosios 15 minučių yra kritiškos.
- Traumos: smūgiai į akmenis, medžius ar ledą gali sukelti lūžius, galvos ir vidaus organų traumas.
- Hipotermija: palaidotas žmogus greitai atvėsta, ypač jei yra drėgnas ar be apsaugos nuo vėjo.
- Teritorijų įkalinimas ir antrinės lavinos: gelbėjimo darbai patys rizikuoja, ypač jei šlaitas lieka nestabilus.
Ką daryti prieš išeinant į kalnus (prevencija)
- Pasitikrinkite vietinę lavinų prognozę ir orus.
- Įvertinkite šlaito nuolydį, vėjo poveikį ir sniego istoriją (naujas sniegas, sluoksnių pokyčiai).
- Kelionių planavime rinkitės saugias trasas, venkite teritorijų su „terreno spąstais“ (gyliai, grioviai, užtvarai, medžių tarpai).
- Visada keliaukite mažomis grupėmis, laikydamiesi atstumų ir turėdami tarpusavio vizualinį / radijo ryšį.
- Nešiokitės ir mokėkitės naudoti lavininius prietaisus: transceiver (siųstuvas-imtuvas), sonduką (probe) ir kastuvą.
- Apsvarstykite lavinines oro pagalves (airbag) – jie mažina užgulimo riziką ir padidina išgyvenimo tikimybę.
Ką daryti, jei sugriuvo lavina
Jei pamatote, kad artėja lavina: stenkitės nukrypti į šoną ir kuo greičiau atitolti nuo slėnio pavadžio; bandykite įlipti į viršutinę dalį šlaito arba laikytis prie kalno šono. Jei turite oro pagalvę – iškart ją paleiskite.
Jei jus užgriuvo:
- Stenkitės plaukti sniege („plaukiantis“ judesys rankomis ir kojomis), kad išliktumėte ant viršaus.
- Pabandykite ištraukti rankas prie veido – sukurkite tuščią erdvę (air pocket) prie burnos ir nosies.
- Jei galite – pririškite ar palikite signalo priemonę, bet neiššvaistykite kvėpavimo; bandykite išlikti ramūs, kad o2 suvartojimas būtų mažesnis.
Gelbėjimo veiksmai draugams / pašaliniams
- Jei išlikote saugūs, nedelsdami pažymėkite vietą, kur paskutinį kartą matėte užgriūtą žmogų.
- Įjungite lavininius siųstuvus‑imtuvo režimą ir pradėkite paiešką; greitis yra svarbiausias – pirmos 15 minučių išgyvenamumas yra daug didesnis.
- Jei turite fragmentus: sonduką (probe) naudokite tiksliai lokalizavimui, kastuvą – greitam iškasimui.
- Jeigu neturite tinkamų priemonių, iškvieskite gelbėtojus ir žymėkite savo buvimo vietą, kad specialistai galėtų greitai atvykti.
Išgyvenimo tikimybė
Tikimybė išgyventi laviną priklauso nuo kelių veiksnių: ar žmogus buvo palaidotas, kokio gylio palaidojimas, ar turėjo tuščia erdvę prie veido, ar buvo rimtų traumų, kaip greitai prasidėjo paieška ir iškasimas. Apytikslės statistikos (orientacinės, priklauso nuo šaltinių ir regiono):
- Rescued within 0–15 min: išgyvenamumas gali siekti apie 70–90 % (jei nėra rimtų traumų).
- 15–35 min: išgyvenamumas staigiai krenta – dažnai 30–40 % arba mažiau.
- 35–90 min: toliau mažėja iki ~10 % ar mažiau; daugeliu atvejų uždusimas jau įvyksta arba prasideda rimti šaltinės sukelti pažeidimai.
- Virš 2 valandų: išgyvenimo tikimybė labai maža (<5 %), nors išskirtiniais atvejais žmonės išgyvena, jei turi oro ertmę, nėra rimtų traumų ir sąlygos leidžia išlaikyti kūno temperatūrą.
Pastaba: jei palaidojimas lydimas sunkių traumų (pvz., galvos smegenų sukrėtimas, vidaus organų pažeidimai) išgyvenimo tikimybė gali būti žymiai mažesnė net jei žmogus rastas greitai.
Trumpas santrauka ir rekomendacijos
- Lavinos yra rimta grėsmė kalnuose; prevencija, tinkama įranga ir žinios labai sumažina riziką.
- Planuokite maršrutą atsižvelgdami į lavinų prognozes, venkite pavojingų šlaitų ir keliaukite kartu su žmonėmis, mokančiais naudotis lavinine įranga.
- Jei kas nors užgriuvo lavina, laikas yra lemiamas — greita ir organizuota paieška didina išgyvenimo tikimybę.
Lavina Himalajuose
Lavina
Europos lavinų rizikos lentelė
Europoje lavinų rizika plačiai vertinama pagal šią skalę, kuri buvo priimta 1993 m. balandžio mėn. vietoj ankstesnių nestandartinių nacionalinių schemų. Paskutinį kartą aprašymai buvo atnaujinti 2003 m. gegužės mėn., siekiant suvienodinti aprašymus pdf formatu.
| Rizikos lygis | Sniego stabilumas | Lavinų rizika |
| 1 - Žemas | Sniegas paprastai būna labai stabilus. | Lavinos yra mažai tikėtinos, išskyrus atvejus, kai didelės apkrovos [2] veikia labai nedaug itin stačių šlaitų. Savaiminės lavinos bus nedidelės (nuošliaužos). Apskritai sąlygos saugios. |
| 2 - ribotas | Kai kuriuose stačiuose šlaituose sniegas yra tik vidutiniškai stabilus [1]. Kitur jis yra labai stabilus. | Lavinos gali susidaryti veikiant didelėms [2] apkrovoms, ypač keliuose paprastai nustatytuose stačiuose šlaituose. Didelių savaiminių lavinų nesitikima. |
| 3 - Vidutinė | Daugelyje stačių šlaitų [1] sniegas yra tik vidutiniškai arba silpnai stabilus. | Daugelyje šlaitų gali kilti lavinų, net jei veikia tik nedidelės apkrovos [2]. Kai kuriuose šlaituose gali susidaryti vidutinio dydžio ar net gana didelės savaiminės lavinos. |
| 4 - Aukštas | Daugumoje stačių šlaitų [1] sniegas nėra labai stabilus. | Daugelyje šlaitų gali kilti lavinų, net jei veikia tik nedidelės apkrovos [2]. Kai kuriose vietose tikėtina daug vidutinio dydžio, o kartais ir didelių savaiminių lavinų. |
| 5 - labai aukštas | Sniegas paprastai yra nestabilus. | Net ir nedideliuose šlaituose gali įvykti daug didelių savaiminių lavinų. |
[1] Stabilumas:
- Paprastai išsamiau aprašyta lavinų biuletenyje (dėl aukščio virš jūros lygio, paviršiaus, reljefo tipo ir t. t.).
[2] papildoma apkrova:
- sunkiasvoriai: du ar daugiau slidininkų ar buriuotojų, tarp kurių nėra atstumo, vienas pėsčiasis ar alpinistas, slidžių valymo mašina, lavinų sprogdinimas.
- lengvas: pavienis slidininkas ar snieglentininkas, sklandžiai jungiantis posūkius ir nenukrentantis, slidininkų ar snieglentininkų grupė, tarp kurių yra ne mažesnis kaip 10 m atstumas, pavienis asmuo su snieglentėmis.
Nuolydis:
- Švelnūs šlaitai: kai nuolydis mažesnis nei 30°.
- statūs šlaitai: kai nuolydis didesnis kaip 30°.
- labai statūs šlaitai: kai nuolydis didesnis kaip 35°.
- itin statūs šlaitai: ekstremalūs dėl nuolydžio (daugiau kaip 40°), reljefo profilio, keteros artumo, grunto lygumo.
Lavinos dydis:
| Dydis | Bėgimas | Galima žala | Fizinis dydis |
| 1 - Sluff | Nedidelė sniego nuošliauža, kuri negali palaidoti žmogaus, nors yra pavojus nukristi. | Santykinai nekenksmingas žmonėms | ilgis <50 m |
| 2 - Mažas | Sustoja nuokalnėje. | Gali palaidoti, sužeisti arba nužudyti žmogų. | ilgis <100 m |
| 3 - Vidutinė | Bėga į šlaito apačią. | Gali palaidoti ir sunaikinti automobilį, apgadinti sunkvežimį, sugriauti nedidelius pastatus ar nulaužti medžius. | ilgis <1 000 m |
| 4 - didelis | Ne trumpesni kaip 50 m ilgio bėgiai per lygias vietoves (gerokai mažesniu nei 30° kampu) gali siekti slėnio dugną. | Gali palaidoti ir sunaikinti didelius sunkvežimius ir traukinius, didelius pastatus ir miškingas vietoves. | ilgis > 1 000 m |
Išgyventi po lavinų
Išgyventi po lavinų labai sunku, nes sniegas slenka labai greitai ir gali palaidoti žmogų gyvą per kelias sekundes. Tačiau sniego lavina leidžiantis žemyn veikia kaip skystis. Taigi geriausias būdas yra iš tikrųjų "plaukti" atbulomis. Tai padės, nes žmogus galės ne tik išlaikyti veidą ir kvėpuoti, bet ir tuo pat metu nepaskęsti sniege (plaukimo atgal jėga yra priešinga ir priešinasi sniego jėgai, sklindančiai į jo pusę, o ne visiškai užvaldo sniegą).
Kitas būdas - iškart po lavinos už ko nors užsikabinti. Daiktas turėtų būti tvirtas, kad lavina jo paties nenusineštų, pavyzdžiui, medis arba didelė ir sunki uola.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra lavina?
A: Lavina - tai gamtos stichija, kurią sukelia ant kalno krintantis sniegas, galintis padaryti žalos savo kelyje esantiems objektams.
K: Kodėl žmonės kalba apie lavinas?
A: Žmonės kalba apie lavinas, nes jos gali būti pavojingos slidininkams ir žiemos sporto mėgėjams.
K: Kokius objektus gali nunešti didelės lavinos?
A: Didelės lavinos gali nunešti akmenis, riedulius ir medžius.
K: Kokie pavojai gresia atsidūrus po lavina?
A: Būdami palaidoti po lavina galite uždusti (trūksta oro) arba patirti hipotermiją (šaltį), o tai gali baigtis mirtimi.
K: Kokia tikimybė išgyventi po lavina palaidotam žmogui?
A.: Galimybė išgyventi po lavina palaidotam žmogui priklauso nuo įvairių veiksnių, tačiau apskritai tikimybė išgyventi yra palyginti maža.
K: Kas atsitinka, jei po lavina palaidotų žmonių gelbėtojai greitai neranda?
A: Jei po lavina palaidotų žmonių greitai neranda gelbėtojų komandos, jie greičiausiai mirs nuo uždusimo arba hipotermijos.
K: Kokia yra pagrindinė lavinų priežastis?
A: Pagrindinė lavinų priežastis - per didelis sniego kiekis, susikaupęs ant kalno.
Ieškoti