Vėgėlės (Charadriinae) — vandens paukščiai: rūšys, elgsena ir biologija
Vėgėlės — vandens paukščiai: sužinokite apie ~40 rūšių, jų elgseną, mitybą, gynybą ir biologiją. Ištirkite plūdžių gyvenimą, lizdų apsaugą ir unikalius elgesio bruožus.
Vėgėlės yra vandens paukščiai, priklausantys Charadriinae pošeimiui. Šioje grupėje yra maždaug 40 rūšių, daugumai jų būdinga trumpesnio snapo ir kompaktiškesnio kūno sandara; dažnai jas vadina „vėgėlėmis“, kai kuriuos atstovus – „plūdėmis“ arba „taškuotosiomis“. Artimai giminingame vanaginių (Vanellinae) pošeimyje yra dar apie 20 rūšių, kurias lietuviškai dažnai vadiname pempėmis (pvz., paprastoji pempė).
Morfologija ir atpažinimas
Vėgėlės paprastai turi trumpą, konusinį snapą, ilgokas kojas ir kompaktišką kūno formą. Plunksnos dažnai kamufliažinės – rudos, pilkos, su taškais arba juostelėmis, kas padeda maskuotis lizdo vietoje ant žemės. Kai kurios rūšys keičia apvaizdą sezoniškai (poravimosi apdara ryškesnė). Dydis varijuoja – nuo mažų rūšių iki vidutinio dydžio paukščių.
Buveinė ir paplitimas
Vėgėlės gyvena visame pasaulyje: pakrantėse, smėlio kopose, upių ir ežerų pakrantėse, drėgnose pievose bei atvirose žemumose. Dalis rūšių yra migracinės – į šiltuosius kraštus skraido žiemoti. Kitos yra sėsliai arba migruoja tik vietos mastu.
Mityba
Vėgėlės daugiausia minta vabzdžiais, vikšrais, kirmėlėmis, vėžiagyviais ir kitais bestuburiais. Jos medžioja naudodamos regėjimą, o ne uoslę: dažniausiai taikomas bėgimo–sustojimo (angl. „run-and-pause“) metodas – paukštis bėga, sustoja, pastebėjęs grožį, greitai kimbą snapu. Kai kurios rūšys taip pat kasa smėlį ar dumblą, kad ištrauktų pasislėpusius bestuburčius.
Elgsena ir gynybos strategijos
Vėgėlės yra žinomos dėl įvairių gynybinių elgesio formų:
- Netikras brokavimas: paukščiai sėdi ar ropinėja netoli lizdo ar tariamos lizdo vietos, kartais keisdami padėtį – tai blaško ir atitraukia plėšrūną nuo tikrųjų kiaušinių ar jauniklių.
- Visaip menantys vaidmenys: „sulūžusio sparno“ vaidmuo (feigning broken-wing), triukšmingas skrydis arti įsibrovėlio arba tiesioginis puolimas (įskridimas į plėšrūną, gnybimas arba spardymas) – ypač pastebima pempėms.
- Mobbing: grupinis puolimas prieš plėšrūnus, kuomet keli paukščiai vienu metu užpuola ir persekiotoją atgrasina.
- Cheminiai ir kvapų mechanizmai: nors Charadriinae neturi specialių nuodingų seilių, kai kurios paukščių rūšys naudoja nemalonius kvapus (pvz., uropygialinės liaukos ar išmatų kvapas) kaip papildomą priemonę atbaidyti smulkesnius plėšrūnus; svarbu pabrėžti, kad aštrus deginimo pojūtis iš burnos liaukos, kaip kartais minima populiarioje literatūroje, nėra tipiškas Charadriinae.
Veisimosi biologija
Vėgėlės daugiausia lizdus įrengia ant žemės – paprastai tai yra paprastas įdubimas (sketch) smėlyje, žvyre ar tarp žolių. Kiaušiniai dažnai yra nuo kelių iki keturių, turi kamufliažines spalvas, kurios padeda išlikti nepastebėtiems. Jaunikliai dažniausiai yra precocialūs – išsirita jau gana judrūs ir gebantys sekti tėvus bei patys ieškoti maisto; tėvai juos saugo ir moko, bet daug funkcijų jauniesiems teks atlikti patiems nuo pat ankstyvos stadijos.
Apsauga ir grėsmės
Daugelį vėgėlių rūšių veikia buveinių nykimas (pakrančių urbanizacija, žemės ūkio intensyvinimas), trikdymas ganyklų ir poilsio zonų, žmogaus sukeltos trukdžiai lizdų vietose, taip pat plėšrūnai ir šunys. Kai kurios rūšys yra grėsmingos ir įrašytos į tarptautines ar nacionalines saugos sąrašus. Apsaugos priemonės apima lizdų apsaugą, buveinių atkūrimą, informacines kampanijas ir vietinių teritorijų valdymą taip, kad būtų mažiau trikdymo veisimosi metu.
Išvados
Charadriinae – įvairi ir įdomi paukščių grupė, kuri prisitaikiusi gyventi atvirose ir pakrančių buveinėse. Jos patrauklios stebėtojams dėl charakteringo bėgiojimo, „sustok-ir-peg“ medžioklės taktikos ir išradingų gynybinių elgesio formų. Kad šios rūšys išliktų ir būtų matomos ateities kartoms, svarbu saugoti jų buveines ir mažinti žmogaus sukeltus trikdžius per veisimosi sezoną.
_W_IMG_0104.jpg)
Mažasis žieduotasis tilvikas Charadrius dubius

Vanderbergo paplūdimyje, Kalifornijoje
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kiek rūšių yra pelynų?
Atsakymas: Yra apie 40 rūšių pelynų.
K: Kaip vadinasi pošeimis, kuriam priklauso sliekai?
Atsakymas: Klykuolės priklauso Vanellinae pošeimiui, kuris yra glaudžiai susijęs su Charadriinae pošeimiu.
K: Kaip laputės medžioja maistą?
A: Svirpliai medžioja žvilgsniu, o ne uosle, ir gaudo vabzdžius, kirmėles ar kitus bestuburius bėgimo ir sustojimo būdu.
K.: Kokį netikrą brokavimo būdą naudoja plovinės vištelės?
A: Kad apsisaugotų nuo plėšrūnų, klykuolės naudojasi netikro kiaušinių dėjimo metodu - sėdi ant įsivaizduojamos lizdo vietos ir keičia padėtį, tarsi po jais būtų tikri kiaušiniai.
K: Kas atsitinka, kai plūdės rūgštinis junginys patenka ant odos?
A: Rūgštus junginys, kurį iš burnoje esančios liaukos išskiria kregždės, patekęs ant odos sukelia deginimo pojūtį.
K: Kur aptinkamos plovinės vištvanagės?
A.: Paprastosios pempės aptinkamos visame pasaulyje.
K.: Ar pempės turi trumpas, ar ilgas iltis?
Atsakymas: Patelės turi trumpas iltis.
Ieškoti