Profesorius Džeimsas Moriartis - išgalvotas sero Artūro Konano Doilio (Arthur Conan Doyle) ŠerlokoHolmso istorijų personažas. Jį Holmsas apibūdina kaip nusikaltėlių vadeivą ir vadina "nusikaltėlių Napoleonu": protingas, šaltakraujis ir pavojingai organizuotas priešininkas.
Doilas šią frazę išgirdo iš vieno Skotland Jardo inspektoriaus, kuris kalbėjo apie tikrą nusikaltėlį. Iš šio apibūdinimo susiformavo ir pats Moriarty paveikslas — genialus, bet amorališkas strategas. Raštuose apie jį minima, kad jis buvo buvęs matematikos profesorius ir autorius mokslinių traktatų (pvz., fiktyvios studijos apie astronominius reiškinius ar binominio teoremos teorinius niuansus), tačiau pasuko į nusikalstamą karjerą, kurioje panaudojo savo intelektą formuodamas plačią nusikalstamą organizaciją.
Doilas sukūrė šį personažą taip pat tam, kad galėtų nužudyti Šerloką Holmsą — taip buvo parašyta istorija, kurioje abi figūros susiduria mirtinai. Iš tikrųjų Moriarty pasirodo tiesiogiai tik keliose istorijose, tačiau jam priskiriama didesnė įtaka per jo agentus ir organizaciją, kurie minimi keliose kitose pasakojimuose.
Profesorius Moriarty pirmą ir ryškiausią pasirodymą turi istorijoje "Galutinės problemos nuotykis". Šioje istorijoje Holmsas stoja prieš Moriarty nusikalstamą tinklą ir tampa taikiniu. Dėl grėsmės savo gyvybei jis priverstas bėgti į žemyninę Europą, kad išvengtų priešo keršto, o Moriarty seka paskui jį.
Persekiojimas baigiasi Šveicarijoje, Reichenbacho krioklio viršūnėje — kontroversiškas susitikimas, kuris pasakojime akivaizdžiai baigiasi Holmso ir Moriarty mirtimis. Ši kulminacija turėjo padėti Doilui laikinai užbaigti Holmso istorijų ciklą, bet skaitytojų spaudimas vėliau privedė prie Holmso sugrįžimo kitose istorijose (pavyzdžiui, pasakojimuose apie jo pabėgimą ir sugrįžimą).
Moriarty taip pat vaidina svarbų vaidmenį romane "Baimės slėnis", kuriame atskleidžiami kai kurie jo organizacijos veiklos bruožai ir ryšiai už Didžiosios Britanijos ribų. Jo agentai ir įtakos tinklas paminėti ir kitose Conan Doyle'o istorijose, todėl nors pats profesorius tiesiogiai pasirodo retai, jo šešėlis persmelkia kelis Šerloko Holmso nuotykius.
Nusikalstamo genijaus įvaizdis padarė Moriarty vienu žinomiausių literatūrinių „priešų“ archetipų. Jis dažnai vaizduojamas adaptacijose — kine, televizijoje, radijuje ir teatre — kaip Holmso priešas numeris vienas. Savo ruožtu šios ekranizacijos kartais laisvai interpretuoja jo kilmę, lytį ar motyvus, bet išlikusi bendra idėja: Moriarty yra intelektualiai parengtas, klastingas ir pavojingas organizatorius, prieš kurį net toks detektyvas kaip Holmsas turi rimtai pasistengti.
Šio personažo sukūrimas ir vėlesnis jo vartojimas literatūroje bei populiariojoje kultūroje parodo, kaip vienas antagonistas gali tapti ilgalaikiu simboliu — ne tik Holmeso priešais, bet ir platesnio nusikalstamumo ir genialumo sintezės įsikūnijimu fikcijoje.