Įgaliotinė santuoka – kas tai, istorija ir teisėtumas
Sužinokite, kas yra įgaliotinė santuoka, jos istoriją, garsiausi pavyzdžiai ir teisėtumo statusas šiuolaikinėse šalyse — aiškiai ir išsamiai.
Įgaliotinė santuoka - tai santuokos forma, kai vienas arba abu būsimi sutuoktiniai neprižiūri asmeninio prisiekimo ir savo vardu sudaro santuoką per įgaliotą asmenį (įgaliotinį). Kitaip tariant, vienas iš poros arba abu gali tuoktis "per atstovą", suteikus jam specialų įgaliojimą veikti jų vardu. Tokia praktika buvo ypač paplitusi tarp karališkų ir kilmingų šeimų, kai poros negalėjo susitikti dėl politinių sąlygų, kelionių ar karo. Buvo įprasta, kad Europos karaliai ir kilmingieji tuokdavosi pagal įgaliotąją santuoką. Pavyzdžiui, Prancūzijos Napoleonas I buvo susituokęs su Parmos kunigaikštiene Marija Luiza pagal įgaliotinę santuoką, Kotryna Aragonietė ištekėjo už princo Artūro pagal įgaliojimą, o garsiame XVII a. Petro Pauliaus Rubenso paveiksle pavaizduota Marijos Mediči santuoka pagal įgaliojimą.
Istorija
Įgaliotinės santuokos tradicija kilo iš praktinių ir politinių poreikių: dinastiniai ryšiai, diplomatija, sąjungų sudarymas ir karinių veiksmų metu trukdytas judėjimas. Europoje iki XIX a. tokia forma buvo puikiai priimta tarp valdovų ir aukštuomenės. Vėliau, kai tapo svarbūs asmens teisiniai reikalavimai ir atsirado civilinė metrika, daugelis valstybių sugriežtino santuokos sudarymo taisykles, reikalaujant asmeninio sutikimo ir registracijos.
Teisėtumas šiandien
Šiuolaikiniame pasaulyje įgaliotinės santuokos teisėtumas labai skiriasi priklausomai nuo jurisdikcijos. Daugelyje šalių ši santuokos forma yra apribota arba neteisėta, o tam tikrais atvejais leidžiama tik su specialiais išimtiniais pagrindais (pvz., karo lauko sąlygos). Tačiau ji vis dar yra teisėta kai kuriose JAV valstijose ir kai kuriose islamo įstatymų taikomose valstybėse, kur tradicinės šeimos teisės leidžia santuokos sudarymą per atstovą arba per šeimos atstovą (wali).
Reikėtų pabrėžti, kad net jei santuoka yra sudaryta pagal įgaliojimą užsienyje, jos pripažinimas kitoje šalyje gali kelti papildomų teisinių klausimų. Daugelyje Europos valstybių, įskaitant Lietuvą, civilinės teisės aktai paprastai numato, kad santuoka sudaroma asmeniškai prieš valstybės ar bažnyčios atstovą; todėl įgaliotinės santuokos galimybės gali būti ribotos ar reikėti papildomų formalumų.
Kaip vyksta įgaliotinė santuoka (praktiniai žingsniai)
- Įgaliojimo suteikimas: būsimas sutuoktinis(-iai) parengia įgaliojimą (power of attorney), kuriame nurodoma, kad tam tikras asmuo turi teisę sumaterialinti santuokos aktą jų vardu. Įgaliojimas dažnai turi būti notarinis ir, jei sudaromas užsienyje, legalizuotas arba apostiliuotas.
- Identifikacija ir dokumentai: būtina pateikti asmens dokumentus, civilinės būklės pažymas, amžiaus įrodymus ir kartais sutikimus iš tėvų ar globėjų, jei vienas iš partnerių yra nepilnametis pagal konkrečios valstybės teisę.
- Liudininkai ir registracija: daugelyje sistemų reikalingi liudininkai bei oficialus registravimas civilinės metrikacijos įstaigoje arba bažnyčioje. Kai kur pripažįstama tik vienašalė (tiktai vieno sutuoktinio atstovavimas), kai kur – dvipusė (abu per atstovus).
- Tarptautinis aspektas: jei įgaliotinė santuoka sudaroma užsienyje, vėlesniam jos pripažinimui namų valstybėje gali prireikti papildomų veiksmų: įregistravimo ambasadoje, vertimų, dokumentų apostiliavimo ir kt.
Skirtingi tipai
- Vienpusė įgaliotinė santuoka: vienas partneris dalyvauja asmeniškai, kitas atstovaujamas.
- Dvipusė (double proxy) santuoka: abu partneriai nenurodo asmeninio dalyvavimo ir abu yra atstovaujami — toks modelis labai ribotas ir leidžiamas tik tam tikrose teisėtvarkose.
Argumentai už ir prieš
- Privalumai: leidžia tuoktis, kai vienas partneris negali vykti dėl karo, ilgų kelionių, sveikatos ar diplomatinių įsipareigojimų; istoriniu požiūriu buvo praktiška dinastinėms sutarčių sudarymui.
- Trūkumai: didesnė piktnaudžiavimo ir priverstinių santuokų rizika, problemos dėl sutikimo patikimumo, sudėtingesnis tarptautinis pripažinimas, galimas migracijos ir imigracijos tarnybų nesutarimas dėl teisėtumo.
Pripažinimas tarp skirtingų šalių
Net jei įgaliotinė santuoka yra teisėta šalyje, kurioje ji sudaryta, kitose jurisdikcijose jos pripažinimas gali būti ribotas. Valstybės dažnai vertina, ar santuoka atitinka jų viešosios tvarkos (ordre public) ir šeimos teisės reikalavimus. Todėl asmenims, svarstantiems tokią santuoką, rekomenduojama iš anksto pasitikrinti abiejų susijusių valstybių teisės aktus ir, prireikus, pasikonsultuoti su teisininku.
Praktiniai patarimai
- Prieš sudarant įgaliotinę santuoką, aiškiai užtikrinkite, kad abu asmenys duoda laisvą, informuotą sutikimą.
- Surinkite visus reikalingus dokumentus ir pasirūpinkite notariniais įgaliojimais bei jų legalizavimu (apostiliu), jei reikia.
- Pasitikrinkite, ar vėliau tokia santuoka bus pripažinta šalyse, kuriose planuojate gyventi ar įgyti pilietybės teisės.
- Jei kyla abejonių dėl teisėtumo ar saugumo (pvz., galimo prievartos ar prekybos žmonėmis rizika), kreipkitės į atitinkamas institucijas ar nevyriausybines organizacijas.
Trumpai tariant, įgaliotinė santuoka yra istoriškai reikšminga ir praktinė forma tam tikromis aplinkybėmis, tačiau jos teisėtumas ir pripažinimas labai priklauso nuo konkrečios šalies teisės. Todėl prieš pasirenkant šią formą svarbu išsiaiškinti vietinius teisės aktus ir pasirūpinti visomis formalumų saugumo priemonėmis.
Ieškoti