Rikidōzan (g. 1924 m., mirė 1963 m.) laikomas Japonijos puroresu tėvu — žmogumi, kuris paversdavo profesionalias imtynes populiariu televizijos ir masinės kultūros reiškiniu XX a. vidurio Japonijoje. Per pokario dešimtmečius, kai Japonija vis dar atsigavo po karo, Rikidōzan tapo tautos didvyriu: jo dažnai demonstruojami susirėmimai su amerikiečių imtynininkais, o ypač jo garsusis „karatė kirčiu“ atliekamas smūgis, simbolizavo Japonijos pasipriešinimą ir pranašumą toje srityje, kur prieš tai dominavo užsieniečiai.
Biografija ir tapatybė
Daugelį metų Rikidōzano tapatybė ir kilmė buvo slėpiami. Dėl tuo metu Japonijoje egzistavusios diskriminacijos prieš korėjiečius viešai buvo skleidžiamas pasakojimas, kad jis yra gimęs ir augęs Japonijoje, naudojant pavardę Momota — tai buvo įtėvių Nagasakyje suteikta pavardė. Vėliau paaiškėjo, kad jis iš tiesų turėjo korėjietišką kilmę, tačiau dėl visuomeninių ir teisinio statuso niuansų to laikotarpio dokumentacija ir viešas vaizdas buvo sudėtingi ir painūs.
Karjera ir stilius
Rikidōzan imtynių ringe išgarsėjo per atkaklius susirėmimus su žinomais užsienio imtynininkais. Jis ne tik laimėjo svarbius čempionatų susitikimus, bet ir padėjo formuoti japonų imtynių estetiką bei naratyvą — paprastai jo vaizdas buvo patriotiškas, o oponentai užsieniečiai vaizduojami kaip priešininkai, kuriuos reikia nugalėti. Jo kovose dažnai akcentuotas „karatė kirčio“ motyvas tapo atpažįstamu elementu ir marketingo dalimi.
Rikidōzanas taip pat buvo svarbus treneris ir mokytojas: daugelis jo auklėtinių tapo legendomis. Tarp žinomiausių yra Šochėjus „Milžinas“ Baba (Shohei „Giant“ Baba) ir Antonio Inoki — du imtynininkai, kurių pasiekimai ir įtaka puroresu istorijoje yra milžiniški. Kintaro Ohki (Kim Il) tapo superžvaigžde Pietų Korėjoje.
Televizijos fenomenas ir žiūrimumas
Rikidōzano kovos sulaukdavo milžiniško žiūrovų susidomėjimo. Pvz., jo 1957-10-06 susitikimas su Lou Thesz dėl NWA pasaulio sunkaus svorio čempiono titulo surinko 87,0 reitingą, o 1963-05-24 šešiasdešimties minučių lygiosios su „Naikintoju“ (The Destroyer) surinko 67,0 reitingą. Šie skaičiai atspindi ne tik jo paties populiarumą, bet ir faktą, kad per tuos metus dėl imtynių populiarumo ir bendrai augančio televizorių skaičiaus imtynės tapo masinės pramogos dalimi Japonijoje.
Mirtis ir palikimas
1963 m. Rikidōzan buvo sužeistas naktiniame klube — susišaudymo ar peštynių metu nukentėjo nuo peilio smūgio, o po kelių dienų mirė dėl komplikacijų. Jo netikėta ir dramatiška mirtis smarkiai sukrėtė Japoniją ir imtynių bendruomenę; tuo metu jis buvo ne tik sporto, bet ir televizijos ikona.
Įtaka ateities kartoms
Rikidōzano palikimas gyvena ir per kitus didžiuosius japonų imtynininkus, kuriuos jis treniravo, ir per pačią puroresu kultūrą — žiūrovams sukurta emocinė prisirišimo prie nacionalinių herojų tradicija tapo svarbia šio sporto dalimi. Jo indėlis į profesionalių imtynių vystymą, televizijos pritaikymą ir scenoje kuriamą pasakojimą užtikrino, kad jo vardas ilgai išliks Japonijos sporto istorijoje.
Pastaba: Rikidōzano asmeninis gyvenimas ir kilmė istoriškai buvo sudėtingi ir kartais priešingi vieni kitiems pateikiami dėl politinių ir socialinių priežasčių tuo laikotarpiu. Dėl to apie kai kuriuos faktus kartais pasitaiko skirtingų versijų.