Tamaras — Devono ir Kornvalio siena: Anglijos pietvakarių upė
Tamaras yra upė pietvakarių Anglijoje, sudaranti didžiąją dalį sienos tarp Devono (rytuose) ir Kornvalio (vakaruose). Ji ištakų turi netoli Kornvalio šiaurinės pakrantės, bet teka į pietus ir žemupiu leidžiasi į Hamoazą (plačią estuariją), iš kurios bėga į Plymouth Sound. Upė yra svarbi tiek kaip gamtinis kraštovaizdžio elementas, tiek kaip istorinė ir administracinė riba.
Geografija ir intakai
Tamaras renka vandenis iš keleto intakų. Pagrindiniai jų — Kornvalio pusėje esantys Inny, Ottery, Kensey ir Lynher (arba St Germans River), o Devono pusėje — Deer ir Tavy. Žemupio ir iki estuarijos ribose susikaupia ir platesnės potvynių zonos, kurios yra svarbios paukščiams ir žuvims.
- Inny
- Ottery
- Kensey
- Lynher (arba St Germans River)
- Deer
- Tavy
Siena ir istorija
936 m. Anglijos karalius Atelstanas paskelbė Tamaro upės rytinį krantą Anglijos ir Kornvalio siena. Nuo to laiko Tamaras dažnai minimas kaip istorinė ribinė linija tarp dviejų regionų. Dėl savo padėties upė formavo vietinių bendruomenių ryšius, prekybą ir komunikaciją, o žemupiu ji ilgą laiką buvo naudojama tiek komerciniams, tiek karininiams tikslams (Hamoaze prie Plymouth yra svarbi uosto zona bei karo jūrų bazės apylinkė).
Tiltai per Tamarą
Žemupyje kelių tiltų per Tamarą yra nedaug. Šalia Saltash yra du svarbūs tiltai, jungiantys Kornvalį su Plymouth:
- Saltaše, per Kurį nutiestas modernus automobilinis Tamaro tiltas (Tamar Bridge), pastatytas XX a. viduryje vietoje buvusio kelto.
- Karališkasis Alberto tiltas — geležinkelio tiltas, pastatytas 1859 m., suprojektuotas Isambard Kingdom Brunel. Juo nutiestas pagrindinis geležinkelio ryšys į Kornvalį.
Abu tiltai yra svarbūs transporto arterijos elementai, jungiantys Saltash ir Plymouth bei palengvindami kasdienį susisiekimą tarp provincijų.
Tamaro slėnis (AONB)
Tamaro slėnio išskirtinio grožio teritorija apima apie 195 km² (75 kv. mylias) aplink Tamaro žemupį (žemiau Launsestono) ir jo intakus Tavy ir Lynher. Teritorija pirmą kartą buvo pasiūlyta apsaugoti 1963 m., tačiau oficialiai paskelbta tik 1995 m. Apsaugos zona apima kultūrinį ir gamtinį paveldą: tradicinius kaimus, upių slėnius, laukus, miškus, taip pat pramoninio pobūdžio vietoves, susijusias su istoriniu kasybos ir perdirbimo paveldėjimu (ypač anglies, vario ir kitos metalurgijos infrastruktūros liekanos).
Gamta ir reikšmė
Tamaras ir jo estuarija palaiko įvairias biologines buveines — potvynių zonos, sūrus vandenys estuarijoje, upės intakų tyvuliavimai ir aplinkiniai miškai suteikia vietą daugybei augalų ir gyvūnų rūšių. Regionas taip pat svarbus laisvalaikiui: laivyba, žvejyba, pėsčiųjų takai ir kraštovaizdžio stebėjimas pritraukia tiek vietinius, tiek turistus.
Apibendrinant, Tamaras yra ne tik geografinė riba tarp Devono ir Kornvalio — tai kraštovaizdžio, istorijos ir gamtos kompleksas, turintis tiek vietinį, tiek regioninį vaidmenį.
Tamaro upės į pietus nuo Launcestono kontūrinis žemėlapis, kuriame pavaizduoti pagrindiniai Kornvalio upės intakai
Tamaro slėnis nuo Kit Hillo kalvos
Klausimai ir atsakymai
K: Kur yra Tamaro upė?
A: Tamaro upė yra pietvakarių Anglijoje.
K: Tarp kurių grafysčių Tamaras sudaro didžiąją dalį sienos?
A: Tamaras daugiausia ribojasi su Devono (rytuose) ir Kornvalio (vakaruose) grafystėmis.
K: Kur yra Tamaro ištakos?
A: Tamaras išteka mažiau nei už 6 km nuo šiaurinės Kornvalio pakrantės.
K.: Kur įteka Tamaras?
A: Prieš įtekėdamas į Plymouth Sound, Tamaras įteka į Hamoaze (plačią estuariją).
K: Kada rytinis Tamaro krantas tapo Anglijos ir Kornvalio riba?
A: Anglijos karalius Atelstanas 936 m. Tamaro upės rytinį krantą paskelbė Anglijos ir Kornvalio riba.
K: Ar per žemutinę Tamaro upės dalį yra kokių nors kelių tiltų, išskyrus šiuolaikinį Tamaro tiltą ties Saltash?
A: Ne, per žemutinį Tamarą nėra jokių kelių tiltų, išskyrus šiuolaikinį Tamaro tiltą Saltaše, kuris buvo pastatytas vietoj kelto.
K: Kas yra Tamaro slėnio išskirtinio grožio gamtos teritorija?
A.: Tamaro slėnio išskirtinio grožio teritorija apima apie 195 km² (75 kvadratines mylias) aplink žemutinį Tamarą (žemiau Launcestono) ir jo intakus Tavy ir Lynher. Pirmą kartą ši teritorija buvo pasiūlyta 1963 m., bet įvardyta tik 1995 m.
