Lorenso apiplėšimas įvyko 1856 m. gegužės 21 d., kai vergiją palaikantys žmonės atvyko į Lorensą, Kanzaso valstijoje, ir jį užpuolė. Lawrence'as buvo prieš vergiją nusiteikęs miestas. Jiems vadovavo Daglaso apygardos šerifas Samuelis J. Džounsas. Dėl šio išpuolio Kanzaso teritorijoje paaštrėjo nereguliarus konfliktas. Vėliau konfliktai tapo žinomi kaip "Kraujuojantis Kanzasas".

Fonas ir priežastys

Įvykis vyko laikotarpiu, kai Kanzaso teritorijoje sprendimas dėl vergovės buvo paliktas vietinės daugumos valiai pagal 1854 m. priimtą Kansaso–Nebraskos aktą. Vietos politinė padėtis buvo labai įtempta: susiklostė dvi pagrindinės jėgos — vergiją palaikantys gyventojai ir laisvosios valstijos šalininkai. Lawrence'as buvo svarbus laisvųjų valstybių centras, kuriame veikė spauda, organizacijos ir politiniai veikėjai, atvirai pasisakę prieš vergiją. Dėl to miestą dažnai užpuldavo paramilinės grupės ir pervažiuojantys vergiją palaikantys gyventojai iš kaimyninio Misūrio.

Apiplėšimo eiga

Gegužės 21 d. į Lawrence'ą suvažiavo didelė vergijos šalininkų grupė, kurią vedė šerifas Samuėlius J. Džounsas. Jie užėmė ir apgadinę spaustuves, administracinius pastatus bei kitą turtą. Vergijos šalininkai sunaikino du laisvosios valstijos laikraščius - "Kansas Free State" ir "Herald of Freedom", taip pat apgadinę kitą įrangą ir pastatus, susijusius su laisvųjų judėjimu. Žuvo tik vienas žmogus, ir jo mirtis buvo laikoma nelaimingu atsitikimu; pagrindinė žala buvo materialinė ir simbolinė — laisvųjų spaudos priemonių sunaikinimas ir miestelio įvaizdžio sudraskymas.

Paskui: pasekmės ir reikšmė

Apiplėšimas dar labiau paūmino įtampą Kanzase ir išprovokavo kontratakų bei užsitraukė didesnį nacionalinį dėmesį. Kai kurie laisvųjų judėjimo nariai reagavo smurtu: praėjus kelioms dienoms po išpuolio Johnas Brownas ir jo pasekėjai įvykdė Pottawatomie upelio žudynes (1856 m. gegužės 24 d.), kaip kerštą už Lawrence'o užpuolimą. Šie įvykiai tapo svarbiais epizodais, parodančiais, kaip smurtas Kanzase virto platesne politine krize, žinoma kaip "Kraujuojantis Kanzasas", ir prisidėjo prie įtampos, vedusios į Amerikos pilietinį karą.

Ilgesnė perspektyva

Nors Lawrence'as buvo sunkiu metu smarkiai apgadintas, miestas vėliau atsigavo ir tapo simboliu kovai prieš vergiją Kanzase. Apiplėšimas parodė, kaip vietinės konflikto aistros ir nacionalinės politikos sprendimai gali sukelti smurtą bei ilgalaikes pasekmes. Incidentas išliko atmintyje kaip vienas iš reikšmingiausių Kraujuojančio Kanzaso epizodų — priminimas apie politinės tolerancijos trūkumą ir artėjančias platesnes prieštaras šalyje.