Šventojo Dovydo diena yra šventojo Dovydo šventė. Jis yra Velso globėjas. Jo šventė kasmet minima kovo 1 d. Šią dieną švenčia Velso gyventojai ir velsiečių kilmės žmonės visame pasaulyje. Kovo pirmoji diena pasirinkta šventojo Dovydo mirties atminimui — manyta, kad jis mirė tą dieną 589 metais. XVIII a. ši data Velse buvo paskelbta nacionaline šventės diena, o per šimtmečius ji tapo svarbia Velso nacionaline ir kultūrine tapatybės išraiška.

Istorija ir religinė reikšmė

Šventasis Dovydas (Celtų kalboje dažnai vadinamas Dewi Sant arba Saint David) buvo VI a. dvasinis vadovas ir vienuolis, kuris įkūrė vienuolynus ir pasisakė už asketišką gyvenimo būdą. Jo kapavietė St Davids mieste (pietvakarių Velse) ilgą laiką buvo piligrimystės vieta. Per viduramžius jo atminimas plito visoje Velse, o katalikų ir vėliau anglikonų bažnyčios minėjimai prisidėjo prie šventės reikšmės išlaikymo.

Moderni politinė ir visuomeninė dimensija

2000 m. visi Velso nacionalinės asamblėjos nariai balsavo už tai, kad Dovydo diena būtų paskelbta valstybine švente. 2006 m. Šventojo Dovydo dienos proga atlikta apklausa parodė, kad 87 % Velso gyventojų norėjo, jog ši diena būtų nedarbo diena, o 65 % buvo pasirengę paaukoti kitą nedarbo dieną, kad tai būtų užtikrinta. 2007 m. Didžiosios Britanijos ministro pirmininko Tony Blairo biuras atmetė peticiją, kad Šventojo Dovydo diena būtų paskelbta nedarbo diena. Tai parodo, jog šventė turi ir kultūrinį, ir politinį aspektą — siekį pripažinti Velso autonomiškumą ir kultūros svarbą.

Tradicijos ir simboliai

  • Česnakas (leek) — senovinė tradicija, susijusi su kariaujančiais velšiais; daugelis velsiečių prisisega ar nešioja svogūnų arba svogūno lapą šventės dieną.
  • Narcizas (daffodil) — modernus Velso simbolis, dažnai nešiojamas kaip geltonas žiedas ar prisisegamas prie drabužių; tapo labai populiarus XX–XXI a.
  • Velso vėliava ir kryžius — šventės metu matomos Velso tautinės vėliavos (raudonas drakonas) ir Dovydo kryžius (geltonas kryžius ant juodos fono kartais naudojamas posovietiniuose renginiuose).
  • Muzika ir chorai — giedamos tradicinės Velso dainos, atliekami chorai, ypač bažnyčiose ir miestelių renginiuose.
  • Tradicinis maistas — per šventę rengiami patiekalai kaip cawl (velsiška daržovių ir mėsos sriuba), bara brith (saldus duonos pyragas), velsiški blynai (Welsh cakes).

Šventės renginiai Velse ir užsienyje

Švento Dovydo dieną Velse rengiami paradai, koncertai, mokyklų programos ir religijos minėjimai. Didžiausias paradas vyksta Kardife. Jame oficialiai dalyvauja Didžiosios Britanijos monarchas arba Velso princas priklausomai nuo situacijos. Paradai yra folkloro ir karinio parado mišinys: juose matyti vietinės bendruomenės, mokyklų grupės, chorai, pučiamųjų orkestrai ir kariniai daliniai. 2010 m. kovo 1 d. Kardifo miesto centre vyko septintasis nacionalinis Švento Dovydo dienos paradas. Šventės metu vyko koncertai, paradas ir maisto festivalis, kuriame buvo pristatomi visi Velso produktai.

Be Kardifo, dideli renginiai vyksta ir kituose Velso miestuose bei miesteliuose; mokyklos rengia spektaklius, vaikai mokosi dainų ir nacionalinių eilėraščių, o bažnyčios rengia specialias mišias. Velso diasporos bendruomenės — pavyzdžiui, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, Šiaurės Amerikoje ir Argentinoje — taip pat mini Šventojo Dovydo dieną, dažnai su koncertais, piknikais ir kultūrinėmis programomis.

Kultūrinis ir kalbinis aspektas

Šventa Dovydo diena dažnai naudojama kaip proga skatinti velsų (Cymraeg) kalbą ir kultūrą — vyksta literatūros skaitymai, eisteddfod tipo renginiai (dainavimo ir poetinių konkursų tradicija) bei mokyklinės iniciatyvos, kuriomis siekiama ugdyti supratimą apie Velso istoriją ir paveldą. Daugelis renginių pabrėžia tautinės tapatybės svarbą ir jaunimo įtraukimą į kultūrines veiklas.

Šventės reikšmė šiandien

Švento Dovydo diena yra ne tik religinė atmintis, bet ir gyva tautinė šventė, kurios metu paminimos Velso tradicijos, kalba ir kulinarinis paveldas. Jei ne visada pavyksta ją padaryti banko poilsiu, ji išlieka svarbia proga vietinėms bendruomenėms susiburti, pristatyti regiono gaminius ir paminėti nacionalinį identitetą. Kasmet vis daugiau renginių sulaukia platesnio dėmesio, o jaunoms kartoms skiriami kultūriniai projektai padeda išlaikyti tradicijas gyvas.