Saksonija‑Koburgas (Sachsen‑Coburg): hercogystė, istorija ir valdovai

Atraskite Saksonija‑Koburgas: hercogystės istorija, valdovai, dinastiniai ryšiai ir svarbūs įvykiai nuo padalijimų iki susijungimų.

Autorius: Leandro Alegsa

Saksonija-Koburgas (vok. Sachsen-Coburg) buvo valstybė dabartinėje Bavarijoje, Vokietijoje. Po 1572 m. Erfurto padalijimo ji priklausė Saksonijos-Koburgo-Eizenacho kunigaikštystei. 1596 m. Saksonija-Koburgas-Eizenachas buvo padalytas, Johannui Kazimierui atiteko Saksonija-Koburgas, o Johannui Ernstui - Saksonija-Eizenachas. Kazimierui mirus 1633 m., jo brolis Ernstas iš Saksonijos-Eizenacho abi šalis valdė iki pat savo mirties 1638 m. Tada Saksonija-Koburgas atiteko kitoms Ernestinų kunigaikštystėms.

Istorinė apžvalga

Saksonija‑Koburgas užaugo iš Ernestinų dinastijos žemių, kurios ilgą laiką buvo nuolat dalijamos tarp įvairių giminės šakų. Dėl šių padalijimų regionas dažnai keitė savo administracinę priklausomybę ir valdytojus. Po 1596 m. padalijimo susikūrusi Saksonija‑Koburgo kunigaikštystė trumpam gyvavo kaip atskira valstybinė vienetė iki 1638 m., kai jos teritorija ir valdžia perėjo kitiems Ernestinų kunigaikščiams.

1681 m. teritorija vėl buvo išskirta kaip kunigaikštystė. Vėlesniais dešimtmečiais dėl paveldėjimo ir santuokų ryšių Saksonija‑Koburgas dažnai buvo valdomas bendru valiutu ar asmenine unija su kitomis Ernestinų kunigaikštystėmis. Nuo 1699 m., kai Albrechtas Saksonijos Koburgo mirė be sūnų, iki 1735 m. ji turėjo bendrą valdovą su Saksonijos Zalfeldo hercogu. 1735 m. abi hercogystės buvo sujungtos į Saksonijos-Koburgo-Salfeldo hercogystę, kuri vėliau taps svarbia Saska‑Koburgo dinastijos ištakų dalimi.

Geografija ir kultūra

Valstybės centras buvo miestas Coburg (Koburgas), esantis Vokietijos šiaurės vakarų Bavarijoje, regiono franconiškoje dalyje. Ši teritorija pasižymėjo mišriomis žemės ūkio ir amatų tradicijomis, taip pat nedidelėmis pramonės šakomis (pvz., amatų dirbtuvės, vėliau ir lengvoji pramonė). Coburgo tvirtovė (Veste Coburg) ir miestų kultūriniai centrai buvo svarbūs regioninei kultūrai: ten plito protestantizmas (Ernestinų luteroniškos tradicijos) ir vešėjo vietinė švietimo bei menų veikla.

Valdovai ir valdymas

Svarbiausi Saksonija‑Koburgo valdovai ir įvykiai (santraukai):

  • Johann Kazimieras (Johann Casimir) – gavo Saksoniją‑Koburgą po 1596 m. padalijimo; valdė iki savo mirties 1633 m.
  • Johann Ernst (Johann Ernst) – iš Saksonijos‑Eizenacho; po 1633 m. valdė abi hercogystes iki 1638 m., kai jo mirties pasekoje teritorijos pasidalijo tarp kitų Ernestinų šakų.
  • Albrechtas (Albrecht) – vėlesnėje atgaivintoje kunigaikštystės fazėje valdęs asmuo; pagal istorinę seką mirė 1699 m. be tiesioginių palikuonių, dėl ko valdžia perėjo į asmeninę uniją su Saksonijos Zalfeldu.
  • 1735 m. – oficialus sujungimas į Saksonijos-Koburgo-Salfeldo hercogystę, po kurio valdymo linija tęsėsi per Saxe‑Coburg‑Saalfeld ir vėliau Saxe‑Coburg‑Gotha atšakas.

Pastaba: dėl nuolatinių padalijimų, paveldėjimo ir vienijimų Ernestinų kunigaikštystėse valdančių asmenų įvardijimų ir periodų istorikoje būna daug; aukščiau pateikti vardai ir įvykiai atspindi pagrindinius etapus, minimus ir pabrėžiamus šaltiniuose.

Paveldas ir reikšmė

Nors pati Saksonija‑Koburgas kaip atskira valstybė ilgiai neišsilaikė, jos reikšmė yra didelė dėl dinastinių ryšių. Iš jos kilusi Sasa‑Koburgo dinastija (vėliau žinoma kaip Saxe‑Coburg‑Gotha) tapo vienu iš labiausiai paplitusių karališkųjų namų Europoje: jos nariai sėdo Didžiosios Britanijos, Belgijos, Bulgarijos, Portugalijos ir kitų šalių sostuose. Šis paveldas lėmė kultūrinius, politinius ir santuokinius ryšius tarp Vokietijos ir kitų Europos monarchijų nuo XVIII–XIX a. pradžios.

Moderni būklė

Šiuolaikinis Coburgas yra modernus Bavarijos miestas Vokietijoje; dauguma istorinių feodinių privilegijų buvo panaikintos po pirmojo pasaulinio karo ir 1918 m. revoliucijų, kai Vokietijoje žlugo daugelis kunigaikščių monarchijų. Istoriniai pastatai, muziejai ir dvarai saugo Saksonija‑Koburgo atmintį ir pritraukia turistus bei istorikus, besidominčius Ernestinų dinastijos palikimu.

Susiję puslapiai



Ieškoti
AlegsaOnline.com - 2020 / 2025 - License CC3