Slaptas dalijimasis
Terminas "dalijimasis paslaptimi" vartojamas kalbant apie būdus, kaip pasidalyti paslaptimi tarp daugelio žmonių. Kiekvienas asmuo žino dalį paslapties, kuria dalijamasi, tačiau keli žmonės turi bendradarbiauti, kad atkurtų paslaptį. Vien tik vieno asmens žinių nepakanka paslapčiai atkurti. Šį metodą 1979 m. nepriklausomai vienas nuo kito sukūrė Adi Šamiras ir Džordžas Blaklis.
Vienas iš pavyzdžių, kai naudojamas dalijimasis paslaptimi, yra RSA kriptosistema. Joje naudojamas slaptas raktas. Jei šis raktas paskirstomas daugeliui žmonių, nė vienas asmuo negali pasirašyti. Net jei vieno asmens dalis atskleidžiama arba prarandama, keli iš jų vis tiek gali sudaryti parašą. Tai dažnai naudojama tose srityse, kur saugumas yra labai svarbus, pavyzdžiui, bankuose arba kariuomenėje.
Dalintojas kiekvienam žaidėjui įteikia jo paslapties dalį. Lengvesnėje konfigūracijoje žaidėjų dalys gali būti sujungtos į paslaptį, tačiau su kiekviena dalimi pateikiama papildoma informacija. Tarkime, kad paslapčiai reikia penkių dalių, o trys dalys yra žinomos. Šioje konfigūracijoje atspėti dvi trūkstamas dalis bus lengviau nei atspėti paslaptį, kai nėra žinomos jokios dalys. Informacijos teorijos požiūriu sakoma, kad kita sąranka yra saugi, nes žinant dalį iš reikiamo žaidėjo dalių skaičiaus nepasikeis, kaip sunku atspėti paslaptį.
Yra įvairių saugaus dalijimosi paslaptimis metodų.
Šamiro metodas
Taikant šį metodą paslapčiai atkurti galima naudoti bet kurį t iš n dalijimųsi. Idėja yra ta, kad t-1 laipsnio polinomas apibrėžiamas t polinomo taškų: Tai yra du taškai tiesei apibrėžti, trys - kvadratinei kreivei, keturi - kubinei ir t. t. T-1 laipsnio daugianariui apibrėžti reikia t taškų. Taip galima sudaryti daugianarį, kurio pirmasis koeficientas yra paslaptis; atsitiktinai parinktų koeficientų yra n. Kiekvienas žaidėjas gauna vieną iš n koeficientų. Jei yra bent t žaidėjų, jie gali atstatyti pradinę kreivę ir gauti paslaptį.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra slaptas dalijimasis?
A: Paslapčių dalijimasis - tai būdas dalytis paslaptimi tarp daugelio žmonių. Kiekvienas asmuo žino dalį paslapties, kuria dalijamasi, tačiau keli žmonės turi bendradarbiauti, kad atkurtų paslaptį.
K: Kas sukūrė slapto dalijimosi metodą?
A: 1979 m. Adi Šamiras ir Džordžas Blaklis nepriklausomai vienas nuo kito sukūrė slapto dalijimosi metodą.
K: Koks pavyzdys pateikiamas, kai naudojamas slapto dalijimosi metodas?
Atsakymas: RSA kriptosistema pateikiama kaip pavyzdys, kai naudojamas dalijimasis paslaptimi. Joje naudojamas slaptas raktas, kuris paskirstomas daugeliui žmonių, kad nė vienas asmuo negalėtų pasirašyti.
K: Kodėl dalijimasis paslaptimis svarbus tokiose srityse kaip bankai ar kariuomenė?
A: Dalijimasis slaptaisiais raktais svarbus tokiose srityse kaip bankai ar kariuomenė, nes suteikia papildomą saugumo lygį. Net jei atskleidžiama ar prarandama vieno asmens paslapties dalis, paslaptį vis tiek gali atkurti daug kitų žmonių.
K.: Kaip dalijimasis paslaptimis nustatomas paprastesnėje aplinkoje?
A: Lengvesnėje konfigūracijoje žaidėjų dalys gali būti sujungtos į paslaptį, tačiau su kiekviena dalimi yra papildomos informacijos.
K: Kuo skiriasi lengvesnė paslapties dalijimosi sąranka nuo kitos sąrankos?
A: Lengvesnė paslapties dalijimosi sąranka informacijos teorijos požiūriu yra mažiau saugi, nes atspėti dvi trūkstamas dalis bus lengviau nei atspėti paslaptį, kai nežinomos jokios dalys. Kita sąranka yra saugi informacijos teorijos požiūriu.
Klausimas: Ar yra įvairių saugaus dalijimosi paslaptimis metodų?
A: Taip, yra įvairių saugaus dalijimosi paslaptimis metodų.
