St John Ambulance — tai tarptautinė organizacijų grupė, teikianti pirmąją pagalbą ir skubios medicinos pagalbą. Organizacija veikia daugiau kaip 40 šalių, daugiausia Tautų Sandraugoje, ir jungia savanorius bei profesionalus, kurie rūpinasi visuomenės saugumu renginių metu, moko pirmosios pagalbos ir, kai kuriose šalyse, atlieka pilnavertes greitosios medicinos paslaugas.
Istorija
Šv. Jono greitosios pagalbos tarnybos kilmė siejama su Garbinguoju Šv. Jono ordinu, kuris savo ruožtu yra viduramžių hospitalierių ordino palikuonis. XIX a. ordino nariai Jungtinėje Karalystėje pradėjo organizuoti pirmosios pagalbos mokymus ir rengti tarnybas viešuose renginiuose. 1877 m. buvo įkurta Jono greitosios pagalbos asociacija, skirta plėsti pirmosios pagalbos įgūdžius visuomenėje, o 1887 m. susiformavo Švento Jono greitosios pagalbos brigada, teikusi pagalbą vietos renginiuose. Vėliau šios struktūros sujungtos į Anglijos "St John Ambulance" padalinį, kuris tapo pagrindu tarptautinei organizacijai.
Veikla ir vaidmuo
Šv. Jono organizacijos veikla skiriasi pagal šalį ir regioną. Pagrindinės veiklos sritys:
- Renginių medicininė pagalba: savanoriai teikia pirmąją pagalbą sporto varžybose, koncertuose, festivaliuose, vietos mugėse ir kitose masinėse susibūrimuose.
- Greitoji medicinos pagalba: kai kuriose teritorijose (pvz., kai kuriose Australijos dalyse) greitosios pagalbos tarnyba yra pagrindinė skubios pagalbos paslauga, teikianti transportavimą ir skubų medicininį gydymą.
- Parama stichinių nelaimių ir krizių atvejais: koordinuojama pagalba evakuojant, mobilios medicinos punktai, pagalba evakuotiems gyventojams.
- Prevencija ir bendruomenės sveikatos programos: sveikatos švietimas, kampanijos apie saugumą, pirmosios pagalbos prieinamumo didinimas.
- Bendradarbiavimas su sveikatos tarnybomis ir vietos institucijomis: aktyvi dalis avarinėse operacijose, budėjimuose ir viešosios saugos užtikrinime.
Mokymai ir kvalifikacija
Vienas iš pagrindinių Šv. Jono veiklos pusių — visuomenės mokymas. Siūlomi kursai ir mokymai apima:
- pirmosios pagalbos pagrindai (pulsas, kraujavimas, žaizdų priežiūra);
- gaivinimas (CPR) ir AED (automatinio išorinio defibriliatoriaus) naudojimas;
- traumos ir šokio valdymas, stabilizavimas iki atvyksta profesionali medicinos pagalba;
- specializuoti kursai: vaikų pirmoji pagalba, darbo vietos pirmosios pagalbos instruktavimas, incidentų valdymas ir kt.;
- mokymai savanoriams ir instruktoriams, kvalifikacijų suteikimas ir atnaujinimas pagal vietinius reikalavimus.
Mokymus veda tiek savanoriai-instruktoriai, tiek profesionalūs paramedikai; kursai skirti tiek pradedantiesiems, tiek gelbstintiesiems su patirtimi. Daugelis padalinių teikia sertifikatus, pripažįstamus nacionaliniu lygiu.
Organizacija, savanoriai ir jaunimo programos
Daugumoje vietų Šv. Jono tarnybos yra stipriai paremtos savanoriais. Savanorių vaidmuo apima budėjimus renginiuose, mokymų vedimą, administracinę ir logistikinę paramą. Tradiciškai pirmosios pagalbos teikėjai dėvėjo uniformas ir turėjo laipsnius; šiandien daugelyje padalinių pereita prie nekarinių pareigybių, bet išlaikytas tvarkingas uniformos ir hierarchijos principas. Kai kuriuose filialuose veikia kadetų programos, skirtos paaugliams ir jaunesniems asmenims – tai praktinių įgūdžių, disciplinos ir visuomeninės atsakomybės ugdymo forma.
Simbolika
Visų Švento Jono greitosios pagalbos tarnybos skyrių logotipe naudojamas aštuonių taškų Maltos kryžius. Šis simbolis yra daugumos organizacijų, kilusių iš Hospitalierių ordino, bruožas. Aštuoni kryžiaus taškai tradiciškai sieti su aštuoniomis ridomis arba pareigomis, kurias turėjo ordino nariai. Panašios kilmės ir misijos organizacijos yra, pavyzdžiui, Maltos ordino greitosios pagalbos korpusas Airijoje bei kiti humanitariniai judėjimai, kaip Raudonasis Kryžius ir Raudonasis Pusmėnulis ir Škotijos Švento Andriaus pirmosios pagalbos organizacija.
Šiuolaikinė reikšmė
Šv. Jono organizacijos šiandien yra svarbus visuomenės saugumo elementas: jos stiprina bendruomenių atsparumą, didina pirmosios pagalbos žinių sklaidą ir dažnai prisideda prie nacionalinių bei tarptautinių gelbėjimo operacijų. Tinkamai organizuota savanoriška medicinos pagalba leidžia geriau valdyti didelius renginius bei krizes ir užtikrina, kad pirmoji pagalba būtų prieinama plačiai visuomenei.