Keistieji kvarkai (keistasis kvarkas) — kas tai, savybės ir reikšmė

Keistieji kvarkai — kas tai, savybės ir reikšmė: sužinokite apie jų masę, sukinį, „keistumą“ ir vaidmenį dalelių fizikoje.

Autorius: Leandro Alegsa

Keistieji kvarkai yra treti pagal lengvumą kvarkai — elementariosios dalelės, sudarančios sudėtingesnius hadronus. Kaip ir žemieji kvarkai, keistieji kvarkai turi -1/3 krūvį ir, kaip visi fermionai, turi 1/2 sukinį. Fermionai laikosi Fermi–Diraco statistikos ir jiems taikomas Pauli uždraudimas, todėl identiškos būsenos dalelės negali egzistuoti toje pačioje kvantinėje būsenoje tuo pačiu metu. Keistasis kvarkas žymimas raide s ir anti‑kvarko atveju turi priešingą krūvį; jo šalinė kvantinė savybė — keistumas (angl. strangeness) — paprastai priskiriama reikšmei S = −1 (o anti‑s kvarkui S = +1).

Pagrindinės savybės

Keistųjų kvarkų masė yra žymiai didesnė nei žemųjų kvarkų; pagal šiuolaikinius nustatymus ji yra maždaug keliasdešimt MeV/c² (dažnai nurodoma apie 95 MeV/c², priklausomai nuo naudojamos reguliavimo schemos), t. y. maždaug 20–30 kartų didesnė už u ir d kvarkų mases. Dėl didesnės masės hadronai, kuriuose yra keistieji kvarkai, paprastai būna sunkesni už analogiškus be jų.

Keistumas yra kvantinis skaičius, kuris konservuojamas stipriosiose ir elektromagnetinėse sąveikose, bet gali kisti silpnųjų sąveikų metu. Tai paaiškina, kodėl dalelės su keistumu (pvz., kai kurie mezonai ir barionai) dažnai gyvena ilgiau — jos negali suirti per greitąsias stiprąsias ar elektromagnetines sąveikas, todėl jų skilimas vyksta per daug lėtesnes silpnąsias sąveikas.

Kur randami keistieji kvarkai

Keistųjų kvarkų galima rasti daugelyje hadronų. Pavyzdžiui, tai yra tokiose dalelėse kaip kaonai (K mezonai) ir įvairūs hiperonai (barionai, turintys bent vieną keistą kvarką). Konkretūs pavyzdžiai:

  • Kaonai — mezonai, kurių sudėtyje yra vienas keistas ir vienas lengvas kvarkas (arba anti‑kvarkas).
  • Λ, Σ, Ξ (hiperonai) — barionai su vienu arba dviem keistais kvarkais; pvz., Ξ (t. y. „kaskada“) turi du keistuosius kvarkus.
  • Ω− baryonas — pavyzdys, kuriame yra trys keistieji kvarkai (sss).
  • Φ mezonas — dažnai interpretuojamas kaip s s̄ (keistas + antikeistas) pora.

Istorija ir reikšmė fizikoje

Keistumas kaip savybė buvo įvestas mid‑XX a. fizikos tyrinėjimuose, kai mokslininkai pastebėjo, kad tam tikros dalelės (kartais vadintos „keistomis“ arba „V‑dalelėmis“ kosminiuose spinduliuose) buvo gaminamos lengvai stipriosiomis sąveikomis, bet suiro gerokai lėčiau. Tai sukėlė poreikį paaiškinti, kodėl jų gamyba ir skilimas rodo skirtingas taisykles — taip gimė keistumo idėja. Vėliau Gell‑Mann ir kiti tyrėjai įtraukė keistumą į hadronų klasifikaciją, o 1964 m. pasiūlytas kvarkų modelis suteikė aiškų mechanizmą, kaip keistieji kvarkai sudaro įvairius hadronus.

Be istorinės svarbos, keistieji kvarkai ir dalelės, kuriose jie randami, yra labai reikšmingos ir šiuolaikinėje fizikoje:

  • Kaonų sistema buvo lemiama atrandant CP simetrijos pažeidimą (tai turi implikacijas materijos ir antimaterijos skirtumams).
  • Keistieji kvarkai padeda tirti stipriąją jėgą (kvantinės hromodinamikos savybes) ir hadronų struktūrą.
  • Jų savybės yra svarbios eksperimentams greitintuvuose ir astrofizikos modeliuose (pvz., galimų egzotinių fazių, tokių kaip „keistasis kvarkų materijos“ idėja kompaktiškuose žvaigždžių branduoliuose).

Stebėjimas ir tyrimai

Keistieji kvarkai tiesiogiai nematomai, nes kvarkai visuomet yra susieti (konfinuoti) į hadronus. Jie nustatomi per detektoriuose užregistruotus skilimo produktus ir kitus kintamuosius. Šiuolaikiniai dalelių greitintuvai ir detektoriai leidžia detaliai tirti keistumo turinčių dalelių savybes — mases, gyvavimo trukmę, skilimo kanalus ir interakcijas — kas padeda tobulinti teorines QCD ir silpnųjų sąveikų modelių prognozes.

Santrauka: keistieji kvarkai yra svarbi standartinio modelio dalis — jie turi krūvį −1/3, sukinį 1/2, ir pasižymi specifiniu kvantiniu skaičiumi — keistumu, kuris reiškia, kad jų dalelės paprastai suyra per silpnąsias sąveikas. Jie randami kaonuose, hiperonuose ir kituose hadronuose, o jų tyrimas suteikia svarbios informacijos apie fundamentalias sąveikas ir materijos struktūrą.

Trys keistieji kvarkai kartu sudaro dalelę, vadinamą Omega barionuZoom
Trys keistieji kvarkai kartu sudaro dalelę, vadinamą Omega barionu

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra keistieji kvarkai?


A: Keistieji kvarkai - tai subatominės dalelės, kurios yra tokios mažos, kad, kaip manoma, yra fundamentaliosios dalelės. Jie yra treti pagal lengvumą kvarkai, jų krūvis yra -1/3, o sukinys - 1/2.

K: Kuo keistieji kvarkai skiriasi nuo žemųjų kvarkų?


Atsakymas: Keistieji kvarkai skiriasi nuo žemųjų kvarkų, nes jų masė yra 25 kartus didesnė už žemųjų kvarkų masę, be to, jie pasižymi vadinamuoju "keistumu".

K: Kas yra keistumas?


Atsakymas: Keistumas - tai atsparumas skilimui prieš stipriąją jėgą ir elektromagnetizmą, kuriuo pasižymi keistieji kvarkai. Tai reiškia, kad bet kuri dalelė, kurioje yra keistasis kvarkas, negali suirti dėl stipriosios jėgos ar elektromagnetizmo, o suyra dėl daug lėtesnės silpnosios jėgos.

K: Kokiose dalelėse randami keistieji kvarkai?


A: Keistų kvarkų galima rasti tokiose dalelėse kaip kaonai ir kai kurie hiperonai.

K: Kada mokslininkai pradėjo pastebėti keistuosius kvarkus?


Atsakymas: Mokslininkai pradėjo pastebėti keistumą, kai pastebėjo, kad keistųjų kvarkų turinčios dalelės nesuyra taip greitai, kaip būtų galima spręsti iš jų masės.

K: Kodėl mokslininkai šias daleles pavadino keistomis?


A: Mokslininkai šioms dalelėms davė pavadinimą "keistos", nes buvo manoma, kad lėtas skilimo būdas dėl keistumo yra keistas reiškinys.

K: Kiek laiko mokslininkams prireikė nuspėti keistumą po kaonų atradimo?


A: Mokslininkams prireikė daugiau nei 16 metų, kad po kaonų atradimo nuspėtų keistumą.


Ieškoti
AlegsaOnline.com - 2020 / 2025 - License CC3