Hiperonai — kvarkų barionai su keistumu: apibrėžimas ir savybės

Sužinokite, kas yra hiperonai — trijų kvarkų barionai su keistumu: jų savybės, skilimo mechanizmai, gyvenimo trukmė ir eksperimentiniai tyrimai (CERN, Fermilab).

Autorius: Leandro Alegsa

Hiperonai yra dalelės, sudarytos iš kvarkų. Tradiciškai hiperonais vadinami tie barionai, kurie turi bent vieną keistąjį kvarką, tačiau neturi žavųjo ar apatinio kvarko. Keistieji kvarkai turi savitą kvantinę savybę — keistumą, kurios buvimas lemia, kad daugelis hiperonų negali žlugti stipriąja jėga į paprastesnes, be keistumo turinčias daleles; tokiu būdu jų skilimai dažnai vyksta per daug lėtesnę silpnąją jėgą.

Kvarkų sudėtis, sukinys ir klasifikacija

Visi kvarkai yra fermionai su spinu 1/2. Tai reiškia, kad atskiri kvarkai turi pusinį sukinį, tačiau trijų kvarkų bariono bendras sukinys gali būti 1/2 arba 3/2, priklausomai nuo to, kaip kvarkų sukinių ir orbitalinių momentų vektoriai susidėlioja. Daugelio žinomų hiperonų pagrindinės būsenos (pavyzdžiui, Λ, Σ, Ξ) turi bendrą sukinį 1/2, tuo tarpu kai kurie ekscituoti arba dekupletiniai barionai (pvz., Σ* ar Ω−) turi sukinį 3/2.

Hiperonai klasifikuojami pagal kvarkų sudėtį ir kvantinius skaičius. Pavyzdžiui:

  • Λ (lambda) — pagrindinė būklė yra uds (vienas u, vienas d ir vienas s kvarkas) ir dažniausiai vadinama Λ0;
  • Σ (sigma) — šalys Σ+, Σ0, Σ− turi kvarkų kombinacijas kaip uud, uds, dds, atitinkamai;
  • Ξ (xi, „kaskada“) — turi du keistuosius kvarkus (pvz., Ξ0 = uss, Ξ− = dss);
  • Ω− — sudarytas iš trijų s kvarkų (sss) ir yra pavyzdys dekupletinio bariono su spin 3/2.

    • Keistumas ir skilimai

    Keistumas yra kvantinis skaičius, susijęs su keistuosius kvarkais (s). Kadangi stiprioji ir elektromagnetinė sąveikos nekeičia keistumo (arba tai daro labai ribotai), hiperonai, turintys ne nulinį keistumą, dažnai negali suyra stipriąja sąveika į įprastas be‑keistumo daleles. Todėl jų pagrindiniai skilimo keliai paprastai yra per silpnąją jėgą, kuri gali keisti kvarkų skonius (pvz., s → u), ir dėl to hiperonai gyvuoja žymiai ilgiau negu dauguma stipriosios sąveikos rezonansų.

    Konkrečiai, Λ0 hiperonas (uds) dažniausiai suyra pagal reakcijas

  • Λ0 → protonas (p) + π− (tai yra dominuojantis kanalas),
  • Λ0 → neutronas (n) + π0 (reikšmingas šalutinis kanalas).
    • Šie du kanalai apima didžiąją dalį Λ0 skilimų; vidutinė Λ0 gyvavimo trukmė yra apie 2,6×10−10 s, todėl tai yra vienas ilgiausiai gyvenančių hiperonų, kurį galima aptikti eksperimentuose kaip atskirą atskaitos tašką skilimų grandinėse.

    Masės, egzemplioriai ir fizikinė reikšmė

    Hiperonų masės yra kelis kartus didesnės už protono masę (pagrindinis skalės vienetas MeV/c2). Pavyzdžiui, Λ mase yra apie 1115 MeV/c2, Σ šeimos dalelės — ~1190 MeV/c2, Ξ — ~1320 MeV/c2, o Ω− — ~1672 MeV/c2. Šios masės ir skilimo savybės yra svarbios testuojant kvantinės chromodinamikos (QCD) modelius ir SU(3) skonio simetrijos pažeidimus.

    Hiperonai taip pat turi praktinę reikšmę branduolių ir astrofizikos srityse: egzistuoja terminai hiperbranduoliai (angl. hypernuclei) — branduoliai, kuriuose vienas ar keli branduolio nukleonai pakeisti hiperonais (dažniausiai Λ). Tyrimai su hiperbranduoliais padeda suprasti hiperono‑nukleono sąveikas ir gali turėti įtakos neutroninių žvaigždžių branduolio būsenos supratimui (pvz., hiperonų atsiradimas gali keisti žvaigždės lygtį būsenai ir maksimalų masės skaičių).

    Eksperimentai ir aktualios temos

    Mokslininkai tiria hiperonus įvairiuose eksperimentuose ir priešinguose greitintuvuose, pavyzdžiui, CERN, Fermilab ir SLAC. Hiperonų skleidžiami produktai ir skilimo asimetrijos yra naudingos tyrinėjant CP simetrijos pažeidimą bei kitus silpnosios sąveikos ypatumus. Be to, hiperonų formavimas ir tarpusavio sąveikos yra svarbios temos hadronų spektroskopijoje ir QCD tyrimuose.

    Vis dar vyksta aktyvūs eksperimentai ir teoriniai darbai: tikslus skilimo kanalų matavimas, formalių parametrų skaičiavimai QCD pagrindu, hiperbranduolių tyrimai bei hiperonų elgesio modeliavimas ekstremaliomis sąlygomis (pavyzdžiui, viduje neutroninių žvaigždžių). Hiperonai lieka svarbus langas į sudėtingas stipriosios ir silpnosios jėgų sąveikas ir į gamtos fundamentalius simetrijos principus.

    Pastaba: šiame tekste pateikti apibendrinimai supaprastinti; detalūs kvantinių skaičių ir partonų būsenų paaiškinimai reikalauja papildomų formulių ir operatorinės formalizmo, kurie viršija šio straipsnio apimtį.

    Klausimai ir atsakymai

    K: Kas yra hiperonai?


    A: Hiperonai yra iš kvarkų sudarytos dalelės, kurios turi turėti bent vieną keistąjį kvarką, bet neturi žaviųjų kvarkų ir apatinių kvarkų.

    K: Kas yra keistumas?


    A: Keistumas yra keistojo kvarko savybė, dėl kurios jis ir visos kitos su juo susijungusios dalelės suyra ne dėl stipriosios jėgos, o dėl daug lėtesnės silpnosios jėgos.

    Klausimas: Kiek yra skirtingų rūšių hiperonų kombinacijų?


    A: Yra dešimtys skirtingų hiperonų kombinacijų.

    K: Koks yra hiperonų derinio pavyzdys?


    A: Λ (lambda) hiperonas turi 0 krūvį ir dažnai rašomas kaip Λ0. Kai jis skyla, paprastai susidaro vienas protonas ir vienas antipionas.

    K: Kokia yra vidutinė Λ0 hiperonų gyvavimo trukmė?


    A: Vidutinė Λ0 hiperonų gyvavimo trukmė yra 2,6x10-10 sekundžių.

    K: Kur mokslininkai tyrinėja hiperonus? A: Mokslininkai hiperonus tiria įvairiose pasaulio laboratorijose, pavyzdžiui, CERN, Fermilab ir SLAC.

    K.: Kokias problemas gali padėti išspręsti hiperonų tyrimai? A.: Hiperonų tyrimai gali padėti atsakyti į klausimus, susijusius su tokiomis problemomis kaip CP pažeidimas, kai simetrijos, kurios buvo laikomos teisingomis, gali būti neteisingos.


    Ieškoti
    AlegsaOnline.com - 2020 / 2025 - License CC3