Sinchroninis šuolis į vandenį: kas tai yra, taisyklės ir vertinimas
Sužinokite viską apie sinchroninį šuolį į vandenį: taisyklės, vertinimo sistema, technika ir olimpinės rungtys — išsamus gidas pradedantiesiems ir varžybų gerbėjams.
Sinchroninis nardymas – tai sporto šaka, kurioje du narai (poroje) vienu metu atlieka šuolius nuo 3 m tramplino arba nuo 10 m platformos, stengdamiesi atlikti techniniu ir estetišku būdu suderintus elementus. Tai viena iš šuolių į vandenį rūšių; nuo 2000 m. Sidnėjaus olimpinių olimpinėms žaidynėms yra įtraukta į olimpines varžybas. Varžybose poros paprastai atlieka penkis arba šešis šuolius, priklausomai nuo varžybų formato: pirmieji du yra privalomieji arba paprastesni šuoliai su fiksuotu sudėtingumo koeficientu, o likę – laisvojo stiliaus šuoliai su pasirinktu sudėtingumu. Nugalėtojai nustatomi pagal teisėjų skiriamus balus, kuriuose vertinami tiek atskirų narių atlikimo elementai, tiek poros sinchronizacija.
Taisyklės ir varžybų eiga
- Rungtys: sinchroninis nardymas vyksta nuo 3 m tramplino arba 10 m platformos. Poros atlieka nustatytą skaičių šuolių (dažniausiai 5 arba 6).
- Privalomieji ir laisvieji šuoliai: paprastai pirmieji du raundai būna su ribotu arba fiksuotu sudėtingumu (privalomieji šuoliai), o vėliau – laisvieji šuoliai, kurių sudėtingumą renkasi treneriai ir nardytojai.
- Sudėtingumo koeficientas (DK): kiekvienam šuoliui priskiriamas sudėtingumo koeficientas, atsižvelgiant į pozicijas, apsisukimus ir priderintus elementus. Balų suma dauginti DK lemia galutinį šuolio balą.
- Poros sudėtis: poroje gali būti du vyrai, dvi moterys arba mišri pora (priklausomai nuo varžybų kategorijos).
Vertinimas ir teisėjavimas
Vertinant sinchroninį šuolį teisėjai atsižvelgia į dvi pagrindines sritis:
- Atlikimo (technikos) kokybė: vertinami individualūs narių priėjimas, atšokimas, kūno padėtis skrydyje ir įsijungimas į vandenį (įvairūs smukimo kampai, oro kontrolė, "vandens pramušimas").
- Sinchronizacija: vertinamas poslinkių ir judesių suderinimas: laikas (kai abiejų narių kojų atskleidimas, apvirtimas ar įsmeigimas), atvykimas į vandenį, kūno padėtis ir bendras estetiškumas.
Teisėjų komisija sudaro atskiras grupes, kurios skiria balus už techniką ir už sinchronizaciją. Balai iš tam tikro skaičiaus teisėjų renkami, aukščiausi ir žemiausi rezultatai gali būti atmesti, o likusieji – sumuojami ir padauginami iš sudėtingumo koeficiento bei normalizavimo koeficiento, kad būtų gautas galutinis šuolio balas.
Vertinimo pavyzdys (supaprastintas)
- Teisėjai duoda užapvalintus balus (pvz., nuo 0 iki 10 su 0,5 intervalais) už atlikimą ir už sinchronizaciją.
- Aukščiausi ir žemiausi balai eliminuojami, likę balai sumuojami.
- Balų suma padauginama iš šuolio sudėtingumo koeficiento ir tam tikro normalizavimo koeficiento, gaunamas galutinis šuolio balas.
- Visų raundų balai susumuojami – didžiausią sumą surinkusi pora laimi.
Ką vertina teisėjai (konkretūs elementai)
- Priėjimas ir atšokimas (stabilumas, simetrija, jėga).
- Kūno pozicija skrydyje (tiesumas, judesių grakštumas, įtampa).
- Apsisukimų ir sukimų kokybė (kontrolė, tikslumas).
- Sinchronizacijos momentai (laiko sutapimas atšokimo, apsisukimų ir įėjimo į vandenį momentais).
- Įėjimas į vandenį (mažiausiai purslų, tiesi linija, minimalus kūno laidumas).
Saugumas ir treniruotės
Sinchroninis nardymas reikalauja gerai išvystytos technikos, jėgos, koordinacijos ir tarpusavio pasitikėjimo poroje. Treniruotės apima:
- Techninius pratimus ant trampolino ir platformos (atšokimai, judesių seka).
- Simuliacijas su laisvuoju kritimu ir įėjimo pratimais vandenyje.
- Fizinį rengimą: jėga, lankstumas, koreografiniai pratimai ir ritmas.
- Vaizdo analizę – dažnai trajektorijos ir sinchronizacijos klaidos analizuojamos kamerų pagalba.
Saugumas – prioritetas: pradedantieji mokomi laipsniškai, naudojami gumos ar minkštos įrangos pratimai, trenerio priežiūra leidžia sumažinti traumų riziką.
Populiarumas ir varžybos
Sinchroninis nardymas yra populiarus tarptautiniu mastu, rengiamas Pasaulio čempionatuose, Europos čempionatuose ir, žinoma, olimpinėse žaidynėse nuo 2000 m. Varžybose dalyvauja tiek stiprios nacionalinės komandos, tiek jaunimo bei klasinės komandos, o sporto vystymą skatina specializuotos federacijos bei klubai.
Patarimai pradedantiesiems
- Dirbkite su treneriu, kuris turi patirties sinchroniniame nardyme.
- Pradėkite nuo technikos tobulinimo individualiai, vėliau – derinkite judesius su partneriu.
- Skirkite laiko fiziniam pasiruošimui: lankstumas ir bagažo stabilumas yra svarbūs.
- Naudokite vaizdo įrašus klaidoms analizuoti ir stebėkite aukšto lygio varžybų pavyzdžius.
Sinchroninis nardymas – tai sudėtingas ir estetiškas sportas, kuriame dera technika, drąsa ir komandinė dvasia. Tinkamai ruošiantis ir laipsniškai didinant sudėtingumą, galima pasiekti gerų rezultatų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygiu.
Sinchroninio nardymo istorija
Sinchroninis nardymas tarptautiniu mastu buvo pristatytas 1995 m. FINA pasaulio taurės varžybose. 1999 m. Lozanoje vykusiame TOK vykdomosios valdybos posėdyje į olimpinę programą buvo įtrauktos keturios sinchroninio nardymo varžybos. Vėliau, 2000 m. Sidnėjaus žaidynėse debiutavus su trijų metrų tramplino ir dešimties metrų platformos varžybomis vyrams ir moterims, šis sportas tapo olimpine sporto šaka.
Nardymo tipas
Nardymo grupės
Yra šešios nardymo grupės. Pirmieji keturi rodo, kuria kryptimi nardytojas sukasi.
1. Persiuntimo grupė: Nardytojas stovi veidu į lentos priekį ir šoka į vandenį.
2. Atgalinė grupė: Nardymas atgal prasideda nuo lentos galo, narams stovint nugara į vandenį.
3. Atvirkštinė grupė: Atvirkštinis nardymas prasideda narui stovint veidu į lentos priekį, o tada jis pasisuka link lentos.
4. Grupė, nardanti į vidų: šie nardymai pradedami nuo lentos galo, nardytojams stovint nugara į vandenį, bet paskui pasisukama link lentos.
5. Sukimo grupė: Bet koks nardymas su sukiniu, išskyrus stovėseną ant rankų.
6. Porankinių stovų grupė: Grupė: Nardymas pradedamas nuo stovėjimo ant rankų ant platformos galo prieš nardymą.
Kūno padėtys
Nardymas gali būti atliekamas naudojant vieną iš šių keturių padėčių.
Pike: Rankų padėtis gali skirtis priklausomai nuo kiekvieno naro nardymo.
Tuck: Kūnas sulenktas per liemenį ir kelius, šlaunys pritrauktos prie krūtinės. Kulnai laikomi arti sėdmenų, o pėdos turi būti kartu.
Tiesus: nesulenktas per juosmenį ar kelius. Rankų padėtis gali skirtis pagal nardytojo pasirinkimą arba tai lemia atliekamas nardymas.
Laisvai: bet kuri iš pirmiau nurodytų trijų padėčių arba jų deriniai, kai atliekami nardymai su sukiniais.
Vertinimas balais ir vertinimas
Taškų rinkimas
Individualias varžybas vertina septyni teisėjai, o sinchroninį nardymą - 11 teisėjų. Per sinchroninio nardymo varžybas trys teisėjai vertina naro A pasirodymą, o kiti trys - naro B pasirodymą. Likusieji penki teisėjai vertina dviejų narų sinchronizaciją. Kiekvienas teisėjas šuolį į vandenį vertina nuo 0 iki 10 taškų, pusės taško tikslumu.
10: puikiai
8,5-9,5: labai gerai
7-8: gerai
5-6,5: patenkinamai
2,5-4,5: nepakankamas
0,5-2: nepatenkinamai
0: visiškai nepavyko
Vertinimas
Teisėjai vertina šias nardymo dalis, kad nustatytų bendrą rezultatą:
Priartėjimas: keli žingsniai į priekį iki lentos galo prieš pakilimą. Jis turi būti sklandus, bet stiprus, geros formos.
Nardytojo šuolis nuo lentos prieš pradedant nardymą. svarbu parodyti kontrolę ir pusiausvyrą bei tinkamą kampą ir atstumą nuo lentos.
Aukštis: Didesnis šuolis leidžia narams nardyti tiksliai ir sklandžiai.
Atlikimas: tinkamas mechaninis atlikimas, įgūdžiai, forma ir grakštumas.
Įrašas: Įplaukimas į vandenį yra svarbus, nes tai paskutinis momentas, kurį stebi teisėjas. Jis turi būti vertikalus, su minimaliu purslų kiekiu.
Ieškoti