Tambourinas (tambourin) – XVIII a. prancūzų muzika ir Provanso būgnas
Tambourinas (tambourin) – atraskite XVIII a. prancūzų muziką ir Provanso būgną: istorija, kompozitoriai (Rameau, Gossec), ritmo tradicijos ir instrumento ypatybės.
Tamburinas (prancūziškai tambourin) – tai XVIII a. Prancūzijoje populiari muzikinė forma, kilusi iš Provanso liaudies šokio. Tai trumpas, gyvas, šokio ritmą atkuriantis kūrinys, kuriame melodija ir ritmas imituoja tradicinio Provanso būgno — tambourin — skambesį. Tokie kūriniai dažnai pasirodydavo operose, baletuose ir instrumentinėse siuitose; juos rašė baroko ir klasicizmo laikų prancūzų kompozitoriai, tarp jų žymiausias — Jeanas-Philippe'as Rameau, kuris savo operose sukūrė ne vieną tambūriną. Kiti kompozitoriai, kūrę tambūrinus arba naudoję šio ritmo charakterį savo muzikoje, yra François-Josephas Gossecas ir Maurice'as Duruflé. Vėlesniais amžiais Provanso šokio ir būgno motyvai kartais panaudojami orkestruose ir siuitose kaip spalvinis elementas.
Muzikinės formos ypatybės
Tambourin paprastai pasižymi gyvu tempu, aiškiu, nuolatiniu ritmu ir paprastai primena dviem ar keturiem taktams besikartojantį ritminį modelį, imituojantį būgno mušimus. Kompozitoriai jį naudojo kaip šokio ar pastatomojo numerio elementą — tiek sceninėje muzikoje, tiek klavyriniuose ar kameriniuose kūriniuose. Tambūrino charakteris dažnai yra paprastas, ritmiškai kontrastingas ir lengvai atpažįstamas, todėl jis puikiai tinka dramatiniam ar regioniniam koloritu paremti.
Provanso būgnas (instrumentas)
"Tambourin" taip pat reiškia specialios rūšies būgną iš Provanso. Tradicinis provanso tambourin yra pailgos cilindro formos, vienos galvos būgnas, dažnai ilgesnis nei įprasti būgnai. Juo grojama viena būgno lazdele; tradiciniame atlikime vienas muzikantas vienu metu groja galoubet (mažu trim lipdukų vamzdeliu — trijų skylučių fleita) ir mušamąjį tambouriną, tai yra melodiją skleidžia galoubet, o ritmą piešia tambourin. Būgno korpusas gali turėti ir papildomų elementų, kurie suteikia charakteringą barškančią atgarsį.
Toks instrumentas kartais įtraukiamas ir į orkestrines partitas ar siuitas, kai kompozitorius nori pritaikyti regioninį Provanso atspalvį. Pvz., orkestro muzikoje tambouriną arba jo imitaciją panaudojo Georges'o Bizet "L'Arlésienne" siuitoje Nr. 2.
Klausymo pavyzdžiai ir reikšmė
- Jean-Philippe Rameau — tambūrinai jo operose (barokinė Prancūzijos scena).
- François-Joseph Gossec — XVIII–XIX a. kompozicijų pavyzdžiai su regioniniais ritmais.
- Georges Bizet — L'Arlésienne siuita Nr. 2, kurioje girdimas Provanso tautinės muzikos koloritas ir tambourino ritmai.
Tamburinas kaip muzikinė forma ir tambourin kaip instrumentas prisideda prie Prancūzijos ir Provanso muzikos tapatumo, suteikdami kūriniams gyvumo ir regioninio charakterio. Jie liko įdomūs ne tik etnomuzikologams, bet ir scenos bei klasikinės muzikos klausytojams, ieškantiems autentiškų šokio ir liaudies muzikos spalvų orkestro ir scenos muzikoje.
Ieškoti