Tezcatlipoca ([teskatɬiˈpoːka]) buvo viena pagrindinių actekų mitologijos dievybių, labai ambivalentiška ir daugiasluoksnė figūra. Jis buvo siejamas su daugeliu sąvokų: naktiniu dangumi, naktiniais vėjais, uraganais, šiaure, žeme, obsidianu, priešiškumu, nesantaika, valdovavimu, spėjimu, pagunda, burtai, grožiu, karu ir vėl nesantaika. Jo vardas į nahuatlų kalbą dažnai verčiamas kaip "rūkantis veidrodis" — tai nuoroda į obsidianą, iš kurio Mezoamerikoje buvo gaminami veidrodžiai ir kurie naudoti šamaniškoms apeigoms bei spėjimui. Obsidiano veidrodis čia suprantamas tiek kaip instrumentas, per kurį pažvelgiama į ateitį arba pasąmonę, tiek kaip simbolis tamsos, paslapties ir kūrybinės/naikinančios galios.

Vardai ir aspektai

Tezcatlipoca turėjo daug vardų, atspindinčių skirtingas jo funkcijas ir aspektus. Kai kurie iš jų:

  • Titlacauan — "Mes esame jo vergai", nurodantis į jo autoritetą ir įtaką žmonėms.
  • Ipalnemoani — "Tas, kuriuo mes gyvename", pabrėžiantis gyvybinę ir lemiamą dievybės galią.
  • Necoc Yaotl — "Abiejų pusių priešas", atspindintis jo konfliktišką prigimtį.
  • Tloque Nahuaque — dažnai verčiamas kaip "Artimųjų ir tolimųjų valdovas" arba "valdovas šalia ir toli" — dievybė, valdanti visatą.
  • Yohualli Èecatl — junginys reiškiantis naktį ir vėją (nakties vėjas).
  • Ome acatl — "Dvi nendrės", kartais susijęs su kalendoriniais arba kosmologiniais aspektais.
  • Ilhuicahua Tlalticpaque — "Dangaus ir žemės valdovas", parodantis jo kosminį vaidmenį.

Šie vardai atskleidžia Tezcatlipocos savybes: jis buvo globėjas, teisėjas, pokštininkas ir griaunantis jėgos šaltinis — tuo pat metu suteikiantis tvarką ir keldamas chaoso grėsmę.

Atvaizdavimas ir simbolika

Paveikslėliuose Tezcatlipoca dažnai buvo vaizduojamas su juoda juosta per veidą (dažnai per vieną akį) arba su juoda ir geltona motyvus derinančiomis žymėmis. Kartais jo krūtinėje arba veide matomas obsidiano veidrodis, iš kurio kildavo dūmai — todėl jis ir vadinamas "rūkančiu veidrodžiu".

Dažnai jis vaizduojamas netekęs kojos; vietoje jos — obsidiano veidrodis arba gyvatė. Tai aliuzija į kūrimo mitus, kuriuose Tezcatlipoca praranda koją kovodamas su žemės pabaisa (kartais identifikuojama kaip Cipactli arba kita chaotiška jėga). Jo gyvūninis atitikmuo (nagualas) buvo jaguaras, o jaguaro aspektu susiejamas dievas Tepeyollotl — "Kalnų širdis", t. y. miesto ir miškų šešėlių bei garso valdovas.

Obsidianas kaip simbolis reiškia aiškumą ir paslaptį: blizgus ir tamsus, jis atspindi veidą bet taip pat kaupia šešėlius ir šmėklas. Veidrodis Tezcatlipocos atvaizde perteikia idėją apie savęs atspindį, apgaulę, pranašystę ir magišką žinojimą.

Mitas, kultas ir praktika

Tezcatlipoca figūra siekia ankstesnes Mezoamerikos dievybes, garbintas jau olmekų ir majų laikais. Jo pavidalo ir savybių elementai pastebimi įvairiuose regionuose ir epochose, o paralelės randamos ir K'iche' majų pasakose, užrašytose Popol Vuh. Ten aptinkama dieviška figūra, Tohilas, kurio vardas siejamas su "obsidianu" ir aukojimais — tai rodo bendrus simbolinius motyvus per plačią kultūrinę erdvę.

Actekų religijoje Tezcatlipoca buvo svarbi dievybė, kurią garbino įvairios aukos ir apeigos. Jis siejamas su burtų, spėjimo praktikomis, taip pat su riterija ir karinėmis institucijomis — jaguarų kariai ir kiti elitiniai kariuomenės daliniai kartais laikėsi jo globos. Obsidiano peiliai ir veidrodžiai naudoti apeigose, o dūmai iš veidrodžio simbolizavo jo nematomą, dvasinę įtaką.

Tezcatlipoca taip pat vaidino svarbų vaidmenį kūrimo mituose ir kosmologijoje: jis dalyvavo kuriant pasaulį kartu su kitomis pagrindinėmis dievybėmis, o jo sąveika su kontrastiniais dievais (pvz., Quetzalcoatl — plunksnuotuoju gyvate) perteikė kovą tarp tvarkos ir chaoso, dienos ir nakties, kūrimo ir sunaikinimo.

Sąsajos su kitomis kultūromis ir palikimas

Be tiesioginių paralelių su majais ir olmekais, Tezcatlipocos bruožai atsispindi tokiuose vaizduose kaip klasikinių majų dievas K (tyrinėjamas kaip K'awiil ar K'awil), kurio pavidalu kartais vaizduojamas rūkstantis obsidiano peilis arba pakeista koja. Tokie panašumai rodo ilgalaikį simbolių mainą tarp Mezoamerikos kultūrų.

Po ispanų užkariavimo Tezcatlipocos įvaizdis išliko ne tik rankraščiuose ir kodeksuose (kai kuriuose viduramžių ir kolonijiniuose šaltiniuose), bet ir populiarioje kultūroje — literatūroje, mene bei šiuolaikiniuose rekonstrukciniuose ir religiniuose judėjimuose. Daugelis ispanų kronikininkų, pavyzdžiui, surašiusi Florentine Codex, aprašė Tezcatlipocos kultą ir mitus, taip prisidedami prie mūsų žinių apie actekų religiją.

Santrauka

Tezcatlipoca — sudėtinga, daugiasluoksnė dievybė: vienu metu kūrėjas ir naikintojas, globėjas ir pagundų šaltinis, nakties ir karo valdovas. Jo ryšys su obsidianu, jaguaru ir rūkstančiu veidrodžiu atspindi tiek materialias apeigines praktikas, tiek gilesnius mitologinius simbolius apie regimą ir neregimą pasaulį, valdžią bei žmogaus vietą visatoje.