Tezcatlipoca — actekų mitologijos dievas: naktis, obsidianas, karas
Tezcatlipoca — galingas actekų dievas: nakties ir obsidiano valdovas, karo, magijos ir priešiškumo simbolis. Sužinok apie jo mitus, vardus ir apeigas.
Tezcatlipoca ([teskatɬiˈpoːka]) buvo viena pagrindinių actekų mitologijos dievybių, labai ambivalentiška ir daugiasluoksnė figūra. Jis buvo siejamas su daugeliu sąvokų: naktiniu dangumi, naktiniais vėjais, uraganais, šiaure, žeme, obsidianu, priešiškumu, nesantaika, valdovavimu, spėjimu, pagunda, burtai, grožiu, karu ir vėl nesantaika. Jo vardas į nahuatlų kalbą dažnai verčiamas kaip "rūkantis veidrodis" — tai nuoroda į obsidianą, iš kurio Mezoamerikoje buvo gaminami veidrodžiai ir kurie naudoti šamaniškoms apeigoms bei spėjimui. Obsidiano veidrodis čia suprantamas tiek kaip instrumentas, per kurį pažvelgiama į ateitį arba pasąmonę, tiek kaip simbolis tamsos, paslapties ir kūrybinės/naikinančios galios.
Vardai ir aspektai
Tezcatlipoca turėjo daug vardų, atspindinčių skirtingas jo funkcijas ir aspektus. Kai kurie iš jų:
- Titlacauan — "Mes esame jo vergai", nurodantis į jo autoritetą ir įtaką žmonėms.
- Ipalnemoani — "Tas, kuriuo mes gyvename", pabrėžiantis gyvybinę ir lemiamą dievybės galią.
- Necoc Yaotl — "Abiejų pusių priešas", atspindintis jo konfliktišką prigimtį.
- Tloque Nahuaque — dažnai verčiamas kaip "Artimųjų ir tolimųjų valdovas" arba "valdovas šalia ir toli" — dievybė, valdanti visatą.
- Yohualli Èecatl — junginys reiškiantis naktį ir vėją (nakties vėjas).
- Ome acatl — "Dvi nendrės", kartais susijęs su kalendoriniais arba kosmologiniais aspektais.
- Ilhuicahua Tlalticpaque — "Dangaus ir žemės valdovas", parodantis jo kosminį vaidmenį.
Šie vardai atskleidžia Tezcatlipocos savybes: jis buvo globėjas, teisėjas, pokštininkas ir griaunantis jėgos šaltinis — tuo pat metu suteikiantis tvarką ir keldamas chaoso grėsmę.
Atvaizdavimas ir simbolika
Paveikslėliuose Tezcatlipoca dažnai buvo vaizduojamas su juoda juosta per veidą (dažnai per vieną akį) arba su juoda ir geltona motyvus derinančiomis žymėmis. Kartais jo krūtinėje arba veide matomas obsidiano veidrodis, iš kurio kildavo dūmai — todėl jis ir vadinamas "rūkančiu veidrodžiu".
Dažnai jis vaizduojamas netekęs kojos; vietoje jos — obsidiano veidrodis arba gyvatė. Tai aliuzija į kūrimo mitus, kuriuose Tezcatlipoca praranda koją kovodamas su žemės pabaisa (kartais identifikuojama kaip Cipactli arba kita chaotiška jėga). Jo gyvūninis atitikmuo (nagualas) buvo jaguaras, o jaguaro aspektu susiejamas dievas Tepeyollotl — "Kalnų širdis", t. y. miesto ir miškų šešėlių bei garso valdovas.
Obsidianas kaip simbolis reiškia aiškumą ir paslaptį: blizgus ir tamsus, jis atspindi veidą bet taip pat kaupia šešėlius ir šmėklas. Veidrodis Tezcatlipocos atvaizde perteikia idėją apie savęs atspindį, apgaulę, pranašystę ir magišką žinojimą.
Mitas, kultas ir praktika
Tezcatlipoca figūra siekia ankstesnes Mezoamerikos dievybes, garbintas jau olmekų ir majų laikais. Jo pavidalo ir savybių elementai pastebimi įvairiuose regionuose ir epochose, o paralelės randamos ir K'iche' majų pasakose, užrašytose Popol Vuh. Ten aptinkama dieviška figūra, Tohilas, kurio vardas siejamas su "obsidianu" ir aukojimais — tai rodo bendrus simbolinius motyvus per plačią kultūrinę erdvę.
Actekų religijoje Tezcatlipoca buvo svarbi dievybė, kurią garbino įvairios aukos ir apeigos. Jis siejamas su burtų, spėjimo praktikomis, taip pat su riterija ir karinėmis institucijomis — jaguarų kariai ir kiti elitiniai kariuomenės daliniai kartais laikėsi jo globos. Obsidiano peiliai ir veidrodžiai naudoti apeigose, o dūmai iš veidrodžio simbolizavo jo nematomą, dvasinę įtaką.
Tezcatlipoca taip pat vaidino svarbų vaidmenį kūrimo mituose ir kosmologijoje: jis dalyvavo kuriant pasaulį kartu su kitomis pagrindinėmis dievybėmis, o jo sąveika su kontrastiniais dievais (pvz., Quetzalcoatl — plunksnuotuoju gyvate) perteikė kovą tarp tvarkos ir chaoso, dienos ir nakties, kūrimo ir sunaikinimo.
Sąsajos su kitomis kultūromis ir palikimas
Be tiesioginių paralelių su majais ir olmekais, Tezcatlipocos bruožai atsispindi tokiuose vaizduose kaip klasikinių majų dievas K (tyrinėjamas kaip K'awiil ar K'awil), kurio pavidalu kartais vaizduojamas rūkstantis obsidiano peilis arba pakeista koja. Tokie panašumai rodo ilgalaikį simbolių mainą tarp Mezoamerikos kultūrų.
Po ispanų užkariavimo Tezcatlipocos įvaizdis išliko ne tik rankraščiuose ir kodeksuose (kai kuriuose viduramžių ir kolonijiniuose šaltiniuose), bet ir populiarioje kultūroje — literatūroje, mene bei šiuolaikiniuose rekonstrukciniuose ir religiniuose judėjimuose. Daugelis ispanų kronikininkų, pavyzdžiui, surašiusi Florentine Codex, aprašė Tezcatlipocos kultą ir mitus, taip prisidedami prie mūsų žinių apie actekų religiją.
Santrauka
Tezcatlipoca — sudėtinga, daugiasluoksnė dievybė: vienu metu kūrėjas ir naikintojas, globėjas ir pagundų šaltinis, nakties ir karo valdovas. Jo ryšys su obsidianu, jaguaru ir rūkstančiu veidrodžiu atspindi tiek materialias apeigines praktikas, tiek gilesnius mitologinius simbolius apie regimą ir neregimą pasaulį, valdžią bei žmogaus vietą visatoje.
Tezcatlipoca Bordžijos kodekse.
Tezcatlipoca ir Quetzalcoatl
Tezcatlipoca dažnai apibūdinamas kaip kito svarbaus actekų dievo, kultūros herojaus Quetzalcoatl, varžovas. Vienoje actekų pasakojimo apie sukūrimą versijoje, vadinamoje penkių saulių mitu, pirmąją kūriniją, "Žemės saulę", valdė Tezcatlipoca, bet ją sunaikino Quetzalcoatl, kai nukovė Tezcatlipoca, kuris tada virto jaguaru. Kvetzalkoatlas tapo kito kūrinio "Vandens saulė" valdovu, o trečiąjį kūrinį "Vėjo saulė" Tezkatlipoka sunaikino, kai smogė Kvetzalkoatlui.
Vėlesniuose mituose keturi pasaulį sukūrę dievai - Tezcatlipoca, Quetzalcoatl, Huitzilopochtli ir Xipe Totec - buvo vadinami atitinkamai juoduoju, baltuoju, mėlynuoju ir raudonuoju Tezcatlipoca. Keturi Tezcatlipocca buvo Ometecuhtli ir Omecihuatl, dvikovos valdovo ir valdovės, sūnūs ir buvo visų kitų dievų, taip pat pasaulio ir žmogaus kūrėjai.
Rioso kodekse Tezcatlipoca pavaizduotas Jaguaro pavidalu - tokiu pavidalu jis buvo vadinamas Tepeyollotl.
Susiję puslapiai
- Huitzilopochtli
- Quetzalcoatl
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Tezcatlipocaus?
A: Tezcatlipocaus buvo pagrindinė actekų mitologijos dievybė.
K: Kokios sąvokos siejamos su Tezcatlipocaus?
A: Kai kurios su Tezcatlipocaus susijusios sąvokos buvo naktinis dangus, naktiniai vėjai, uraganai, šiaurė, žemė, obsidianas, priešiškumas, nesantaika, valdžia, spėjimai, pagunda, burtai, grožio karas ir nesantaika.
K: Kaip jo vardas verčiamas į nahuatlų kalbą?
A: Jo vardas į nahuatl kalbą dažnai verčiamas kaip "rūkantis veidrodis", nes jis susijęs su obsidianu.
K: Kaip jis paprastai vaizduojamas paveiksluose?
A: Paprastai jis būdavo piešiamas su per veidą nupiešta juoda ir geltona juosta. Dažnai jis vaizduojamas su dešine koja vietoj obsidiano veidrodžio arba gyvatės - tai aliuzija į sukūrimo mitą, kuriame jis praranda koją kovodamas su Žemės pabaisa. Kartais veidrodis būdavo vaizduojamas ant jo krūtinės, o kartais iš jo kildavo dūmai.
Klausimas: Koks buvo Tezcatlipoca gyvūno atitikmuo?
A: Jo gyvūnas buvo vadinamas Nagualu ir buvo jaguaras. Jo jaguaro aspektas buvo žinomas kaip Tepeyollotl "Kalnų širdis".
K: Ar yra kokių nors panašumų tarp jo ir kitų Mezoamerikos dievybių?
A: Taip, yra panašumų tarp jo ir kitų Mezoamerikos dievybių, pavyzdžiui, tų, kurias garbino olmekai ir majai. Pavyzdžiui, Tohilas iš Popol Vuh, kurio vardas reiškia "obsidianas" ir kuris buvo siejamas su aukojimu; dievas K arba Manikinas Skeptras iš klasikinių majų, kurio kaktoje buvo rūkstantis obsidiano peilis, o vieną koją pakeitė gyvatė; ir kt.
Ieškoti