Mikado (Titipu) — Gilberto ir Sullivano operetė (1885)

Atraskite "Mikado (Titipu)" — W.S. Gilberto ir A. Sullivano 1885 m. komiška operetė: premjera Londone, siužetas, Japonijos įkvėptas scenovaizdis ir jos teatro istorija.

"Mikado", arba "Titipu miestelis", yra dviejų veiksmų operetė. Knygą ir žodžius parašė W. S. Gilbertas. Muziką parašė Arthuras Sullivanas. Operetės premjera įvyko 1885 m. kovo 14 d. Savojos teatre, Londone, D'Oyly Carte operos trupėje. Kūrinys iškart tapo populiarus ir ilgainiui tapo vienu žinomiausių Viktorijos eros komiškos muzikos pavyzdžių.

"Mikado" yra devintoji iš keturiolikos Gilberto ir Sullivano operetės. Iš pradžių ji buvo parodyta 672 kartus. Tai buvo ilgiausias visų Gilberto ir Sullivano operetės pastatymų skaičius. Operetė pasižymi žaismingu, satyriniu humoru, melodinga ir išradinga muzikine partitūra, taip pat aštriais, dažnai ironizuojančiais tekstais.

Tuo metu, kai buvo kuriama operetė, Londonas buvo užtvindytas viskuo, kas susiję su Japonija: arbatos parduotuvėmis, kimono, vėduoklėmis ir kt. Gilbertas pasakojo, kad "Mikado" idėja jam kilo, kai nuo jo kabineto sienos nukrito japoniškas kardas. Nors veiksmas vyksta fiktyviame japonų miestelyje Titipu, paties Gilberto sumanymas nebuvo autentiškai pavaizduoti Japonijos kultūrą, o naudoti egzotišką aplinką kaip fono priemonę – aiškinti ir satirizuoti britų institucijas, taisykles ir biurokratiją.

Trumpas siužetas

Operetė vyksta Titipu miestelyje. Pagrindinė siužeto linija – jauno samančio Nanki-Poo meilė Yum-Yum, kuri yra novicė vietinėje mokykloje. Yum-Yum žada ištekėti už miesto egzekucijos vykdytojo Ko-Ko, nes taip reikalauja miesto įstatymai (nuo to priklauso Ko-Ko pareigos ir amžinas juokas apie absurdo prigimtį). Tačiau Nanki-Poo iš tikrųjų yra Mikado sūnus, pabėgęs iš imperatoriaus rūmų, ir jis nori vesti Yum-Yum. Konfliktą sunkina Mikado įsakymas, pagal kurį užsienietis turi būti nubaustas mirtimi – taip užsimezga komiškos intrigos ir painiavos, o viskas baigiasi netikėtu sprendimu, kuriame vyrauja Gilbertui būdingas absurdo bei sveiko proto susitikimas.

Personažai

• Nanki-Poo – Mikado (imperatoriaus) sūnus, įsimylėjęs Yum-Yum.
• Yum-Yum – jauna moteris, vienintelė miesto mokyklos mokinė, meilės objektas.
• Ko‑Ko – Titipu egzekucijos vykdytojas, paskirtas gynybai nuo mirties bausmės; personažas su daugybe komiškų situacijų.
• Pooh‑Bah – apsimetantis aukštas valstybės tarnautojas, užimantis daug pareigų ir mėgstantis garbę.
• Katisha – senesnė moteris, įsimylėjusi Nanki‑Poo; jos griežtumas ir pavydas sukelia intrigą.
• Kiti vaidmenys – Titipu gyventojai, mokytoja, ministrai ir kiti antraplaniai personažai.

Muzika ir žymiausi numeriai

Sullivano muzika pasižymi melodingumu, ritmine išradingumu ir puikiai atitinka Gilberto satyrinius tekstus. Labai žymūs numeriai:

• "A Wand'ring Minstrel I" (dainuoja Nanki‑Poo) – švelni melodija apie keliautojo likimą.
• "Three Little Maids from School" (Trijų panelių choras) – lengvas, žaismingas ir vienas labiausiai atpažįstamų kūrinių.
• "I've Got a Little List" (Ko‑Ko solilokvijas) – sarkastiškas numeris, kuriame Ko‑Ko sudarinėja sąrašą "nepageidaujamų" asmenybių; tekstas pasižymi tiksliomis satyromis.
• Chorus ir ansambliai – miestelio choras kuria scenos gyvybę ir humoro foną.

Premjera, priėmimas ir reikšmė

Premjeros metu publikos reakcija buvo labai palanki: kritikų ir žiūrovų susidomėjimas buvo didelis, todėl spektaklis ilgai buvo rodomas Londone. D'Oyly Carte trupė, kuri priklausė Gilbertui ir Sullivanui, taip pat su šia operete sėkmingai atliko turus po Didžiąją Britaniją ir užsienyje. "Mikado" tapo vienu svarbiausių britų muzikinių kūrinių, įtvirtinančiu Gilberto ir Sullivano kaip porą, gebančią kurti aštrias visuomenines satyras kartu su lengvai įsimintina muzika.

Kultūrinė įtaka ir ginčai

Nors ilgą laiką "Mikado" buvo atliekama beveik be pokyčių, XX ir XXI a. pradžioje spektaklis sulaukė kritikos dėl savo "ekzotizavimo" ir stereotipinių Japonijos vaizdavimų. Režisieriai ir trupės pradėjo ieškoti būdų, kaip vengti rasistinių interpretacijų – kai kuriuose pastatymuose keista scenografija, kostiumai ir vaidybos stilius, siekiant atkreipti dėmesį į universalų satyros pobūdį arba perkelti siužetą į kitą kultūrinį kontekstą. Dėl šių priežasčių kai kurie modernūs pastatymai interpretuoja kūrinį kaip bendresnę kritiką biurokratijai, o ne tiesioginę Japonijos reprezentaciją.

Pastatymo istorija ir įrašai

"Mikado" buvo daugybę kartų įrašyta ir filmuota; yra tiek istorinių D'Oyly Carte atlikimų įrašų, tiek modernių operos ir operetės trupių versijų. Taip pat yra sceninių adaptacijų ir komiškų interpretacijų, kuriose pabrėžiamas Gilberto satyrinis braižas arba atnaujinamas inscenizacijos rinkinys, kad būtų pašalintos ar sušvelnintos kultūrinės nuorodos, galinčios šiandien atrodyti netinkamos.

Apibendrinimas

"Mikado" – tai kūrinys, kuris sujungia lengvą, įsimintiną muziką ir aštrų, dažnai absurdišką humorą. Nors jo japoniška aplinka yra daugiau teatrinė priemonė nei autentiškas vaizdavimas, operetė išlieka reikšminga dėl savo meistriškos satyrinės struktūros, memorabilių melodijų ir įtakos Vakarų muzikos teatro tradicijai. Šiuolaikinėse inscenizacijose dažnai ieškoma pusiausvyros tarp tradicijos ir jautrumo kultūrinėms interpretacijoms, todėl "Mikado" tebėra aktualus ir įkvepiantis kūrinys diskusijoms apie teatrą, identitetą ir humoro ribas.

Paieška pagal raidę